Jozuės
5 Visi amoritų+ karaliai, valdantys Jordano vakarinėje pusėje*, ir visi kanaaniečių+ karaliai, valdantys pajūrio sritį, išgirdo, kad Jehova izraelitų akivaizdoje išdžiovino Jordano vandenis ir kad tie jį perėjo. Karalių širdys ėmė drebėti*,+ dėl izraelitų jie prarado visą drąsą.+
2 Tada Jehova tarė Jozuei: „Pasidaryk iš titnago peilių ir dar kartą apipjaustyk+ Izraelio vyrus.“ 3 Jozuė pasidarė titnaginių peilių ir apipjaustė Izraelio vyrus prie Gibeat ha Araloto*.+ 4 Ir štai kodėl Jozuė turėjo juos apipjaustyti. Tautai keliaujant iš Egipto, visi vyrai, kurie buvo iš Egipto išėję, visi, tinkami karo tarnybai,* išmirė dykumoje.+ 5 Išėjusieji iš Egipto buvo apipjaustyti, tačiau tie, kurie gimė dykumoje, tautai keliaujant iš Egipto, apipjaustyti nebuvo. 6 Izraelitai klajojo po dykumą keturiasdešimt metų+ ir per tą laiką išmirė visa tauta, visi iš Egipto išėję vyrai, tinkami karo tarnybai. Jie išmirė, nes neklausė Jehovos balso.+ Jehova prisiekė, kad neleis jiems pamatyti krašto+ – krašto, tekančio pienu ir medumi,+ žemės, kurią Jehova buvo pažadėjęs atiduoti savo tautai, dėl kurios jų protėviams buvo davęs priesaiką.+ 7 Taigi jų sūnūs užėmė jų vietą+ ir Jozuė juos apipjaustė. Jis apipjaustė tuos, kurie nebuvo apipjaustyti kelionėje.
8 Visi tie vyrai buvo apipjaustyti. Žmonės pasiliko stovykloje, kol apipjaustytieji pagijo.
9 Tada Jehova Jozuei tarė: „Šiandien pašalinau gėdą, kurią kentėte Egipte*.“ Dėl to ta vieta iki šių dienų vadinama Gilgalu*.+
10 Stovyklaudami prie Gilgalo, Jericho plynėse, izraelitai keturioliktos mėnesio dienos vakarą šventė Paschą.+ 11 Rytojaus dieną, dieną po Paschos, jie valgė to krašto derliaus – neraugintos duonos+ ir gruzdintų grūdų. 12 Nuo tos dienos, kai jie valgė krašto derliaus, mana nebepasirodė.+ Izraelitai manos nebeturėjo ir tais metais jie ėmė valgyti Kanaano krašto derlių.+
13 Vieną dieną, kai buvo netoli Jericho, Jozuė netikėtai išvydo vyrą,+ stovintį priešais su nuogu kalaviju rankoje.+ Jozuė priėjo prie jo ir paklausė: „Ar tu mūsiškis, ar priešininkas?“ 14 Tasai atsakė: „Nei tas, nei kitas. Esu Jehovos pulkų vadas*.“+ Tai išgirdęs Jozuė parpuolė ant kelių ir išreikšdamas pagarbą nusilenkė iki žemės. Jis tarė: „Ką mano viešpats turi savo tarnui pasakyti?“ 15 Jehovos pulkų vadas Jozuei atsakė: „Nusiauk sandalus, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa.“ Ir Jozuė nusiavė.+