Išėjimo

12 Jehova tarė Mozei ir Aaronui Egipto žemėje: 2 „Šitas mėnuo bus jums mėnesių pradžia, pirmasis metų mėnuo.+ 3 Visai Izraelio bendruomenei sakyk: ‘Dešimtą šio mėnesio dieną kiekvienas teparūpina savo šeimai* po avinėlį,+ po avinėlį kiekvieniems namams. 4 Jeigu avinėlio vienai šeimai per daug, tesidalija jį savo namuose su artimiausio kaimyno šeima, atsižvelgdami į žmonių skaičių. Dalydami avinėlį, įvertinkite, kiek kiekvienas suvalgys. 5 Avinėlis turi būti sveikas,+ vienų metų. Vietoj avinėlio galite paimti ožiuką. 6 Gyvulį laikykite iki keturioliktos šio mėnesio dienos.+ Tada, vos saulei nusileidus,*+ kiekviena šeima Izraelio bendruomenėje savąjį avinėlį tepapjauna. 7 Paimkite avinėlio kraujo ir juo pažymėkite namus, kuriuose avinėlį valgysite, – pašlakstykite abi durų staktas ir sąramą.+

8 Avinėlio mėsą turite suvalgyti tą pačią naktį.+ Iškepkite jį ant ugnies ir valgykite su nerauginta duona+ ir karčiosiomis žolelėmis.+ 9 Valgyti jį turite ne žalią ar virtą, o keptą ant ugnies; iškepkite jį su galva, kojomis ir viduriais. 10 Nieko nepalikite iki ryto, o jei kas liktų, sudeginkite.+ 11 Štai kaip tą avinėlį valgysite: susijuosę strėnas, apsiavę sandalais, rankoje laikydami lazdą. Valgysite jį paskubomis. Tai bus Jehovos Pascha*. 12 Šią naktį aš pereisiu visą Egipto kraštą ir išžudysiu Egipto krašte visus pirmagimius, užmušiu visus gyvulių pirmadėlius.+ Aš įvykdysiu nuosprendį visiems Egipto dievams.+ Aš esu Jehova. 13 Kraujas ženklins namus, kuriuose esate jūs. Jį matydamas, aš jus aplenksiu, ir neganda, kuria smogsiu Egipto žemei, jūsų nepalies.+

14 Tai bus jums atmintina diena. Tą dieną švęsite šventę Jehovai per visas kartas. Įstatas švęsti šią dieną galios amžiais. 15 Septynias dienas valgysite neraugintą duoną;+ raugo jūsų namuose neturi būti jau pačią pirmą dieną. Jei per tą septynių dienų laikotarpį kuris nors žmogus valgytų ką su raugu, jis bus pašalintas iš Izraelio*. 16 Pirmąją ir septintąją dieną susirinksite į šventą sueigą. Tomis dienomis nedirbsite jokio darbo.+ Galėsite tik valgio pasigaminti, kiek žmogui reikia.

17 Švęsite Neraugintos duonos šventę,+ nes šią dieną aš išvesiu jūsų būrius iš Egipto krašto. Įstatas minėti šitą dieną galios amžiais, švęsite ją per visas kartas. 18 Nuo keturioliktos pirmo mėnesio dienos vakaro iki dvidešimt pirmos dienos vakaro valgysite neraugintą duoną.+ 19 Septynias dienas jūsų namuose neturi būti jokio raugo. Jei koks žmogus – svetimšalis ar vietinis+ – valgytų ką su raugu, jis turi būti pašalintas iš Izraelio bendruomenės*.+ 20 Nevalgysite nieko su raugu. Visuose jūsų namuose bus valgoma tik nerauginta duona.’“

21 Mozė skubiai susikvietė visus Izraelio seniūnus+ ir tarė jiems: „Eikite, parinkite kiekvienas savo šeimai po gyvulį iš bandos* ir papjaukite jį kaip Paschos auką. 22 Tada dubenyje su jo krauju pamirkykite pluoštelį isopo* ir pašlakstykite durų sąramą ir abi staktas. Nė vienas neikite iš namų iki ryto. 23 Jehova eis per kraštą ir žudys egiptiečius. Pamatęs kraują ant durų sąramos ir abiejų staktų, Jehova jūsų namus aplenks ir neleis mirtinai negandai į juos patekti.+

24 Įsakas minėti šį įvykį galios amžiais – jums ir jūsų sūnums.+ 25 Šią šventę švęsite ir atėję į kraštą, kurį Jehova yra pažadėjęs jums atiduoti.+ 26 Ir kai jūsų vaikai klaus, ką jums ši šventė reiškia,+ 27 atsakysite: ‘Tai Paschos auka Jehovai, aplenkusiam Egipte izraelitų namus. Jis siuntė negandą egiptiečiams, o mūsų namų nelietė.’“

Tada žmonės parpuolė ant kelių ir žemai nusilenkė. 28 Taigi izraelitai nuėjo ir padarė visa, ką Jehova buvo įsakęs per Mozę ir Aaroną.+ Jie taip ir padarė.

29 Vidurnaktį Jehova išžudė Egipto krašte visus pirmagimius,+ pradedant soste sėdinčio faraono pirmagimiu ir baigiant kalėjime įkalinto belaisvio pirmagimiu, taip pat užmušė visus gyvulių pirmadėlius.+ 30 Tą naktį, kai faraonas, visi jo tarnai ir visi egiptiečiai atsikėlė, Egipte girdėjosi baisus klyksmas, nes mirtis neaplenkė nė vienų namų.+ 31 Tuojau pat, tą pačią naktį, faraonas pasikvietė Mozę su Aaronu+ ir pasakė: „Kelkitės, traukitės nuo mano tautos – judu ir visi izraelitai. Eikite ir garbinkite Jehovą, kaip prašėte.+ 32 Pasiimkite savo bandas ir kaimenes ir keliaukite, kaip kad norėjote.+ Tik išmelskite man palaiminimą.“

33 Ir egiptiečiai ėmė raginti žmones kuo greičiau keliauti iš jų krašto.+ „Mes visi tuoj pražūsime!“+ – sakė jie. 34 Taigi žmonės suvyniojo duonkubilius su nerauginta tešla į apsiaustus ir užsikėlę ant pečių išsinešė. 35 Kaip Mozė buvo liepęs, izraelitai paprašė egiptiečių sidabro ir aukso dirbinių, taip pat drabužių.+ 36 Jehova nuteikė egiptiečius taip, kad būtų izraelitams palankūs ir duotų jiems, ko tik prašė. Taip izraelitai apiplėšė egiptiečius.+

37 Tada izraelitai – maždaug 600 000 vyrų, neįskaitant vaikų,+ – iš Ramzio+ leidosi pėsčiomis Sukotų+ link, 38 su jais išėjo ir daugybė kitataučių*.+ Žmonės varėsi didžiules gyvulių bandas ir kaimenes. 39 Iš tešlos, kurią išsinešė iš Egipto, jie kepėsi neraugintos duonos papločius. Duoną kepė neraugintą, nes iš Egipto juos varyte išvarė ir jie nespėjo pasirūpinti jokių atsargų.+

40 Iki išėjo iš Egipto,+ izraelitai 430 metų gyveno kaip svetimšaliai.+ 41 Praėjus tiems 430 metų, tą pačią dieną visi Jehovos būriai iškeliavo iš Egipto krašto. 42 Naktis, kai Jehova išvedė juos iš Egipto krašto, yra jiems šventinė naktis. Tą naktį izraelitai turi minėti Jehovos garbei per visas savo kartas.+

43 Tada Jehova tarė Mozei ir Aaronui: „Štai kokie bus nuostatai dėl Paschos. Jos aukos nevalgys joks svetimšalis.+ 44 Vergas, kurį nusipirkote už pinigus, gali ją valgyti, tik pirma turite jį apipjaustyti.+ 45 Atvykėlis ir samdinys jos nevalgys. 46 Paschos auką valgysite namuose. Iš namų mėsos neišnešite ir nė vieno kaulo nesulaužysite.+ 47 Švęs visa Izraelio bendruomenė. 48 Jeigu tarp jūsų gyvenantis svetimšalis norėtų švęsti Paschą Jehovos garbei, visi jo šeimynos vyrai turi būti apipjaustyti. Tik tada jis galės švęsti Paschą ir taps tarsi vietinis gyventojas. O neapipjaustytasis Paschos aukos nevalgys.+ 49 Ir vietiniam gyventojui, ir tarp jūsų gyvenančiam svetimšaliui galios tas pats įstatymas.“+

50 Izraelitai visa padarė taip, kaip Jehova per Mozę ir Aaroną buvo liepęs. Jie taip ir padarė. 51 Tą pačią dieną Jehova išvedė izraelitus, visus jų būrius, iš Egipto žemės.