Apreiškimas

4 Paskui štai danguje išvydau atviras duris. Ir išgirdau pirmąjį balsą, gaudžiantį tarsi trimitas ir sakantį man: „Užženk čia ir aš parodysiu tau, kas turi įvykti.“ 2 Mane iš karto užvaldė dvasia, ir danguje pamačiau sostą. Tas, kuris soste sėdėjo,+ 3 atrodė kaip jaspio akmuo+ ir kaip sardis*; sostą juosė panaši į smaragdą vaivorykštė.+

4 Aplink tą sostą buvo dvidešimt keturi kiti sostai ir juose sėdėjo dvidešimt keturi vyresnieji,+ apsirengę baltais drabužiais, su aukso vainikais ant galvų. 5 Iš sosto žaibavo,+ aidėjo balsai ir griaustiniai,+ o priešais jį liepsnojo septyni deglai, tai yra septynios Dievo dvasios.+ 6 Dar priešais sostą buvo tarsi kokia stiklo jūra,+ panaši į krištolą.

Viduryje, kur buvo sostas, ir aplink sostą regėjau keturias būtybes,+ pilnas akių iš priekio ir iš nugaros. 7 Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą,+ antroji – į veršį,+ trečiosios+ veidas atrodė tarsi žmogaus, o ketvirtoji+ priminė skrendantį erelį.+ 8 Kiekviena iš tų keturių būtybių turėjo po šešis sparnus, kurie aplinkui ir iš vidinės pusės buvo pilni akių.+ Būtybės dieną naktį be atvangos sakė: „Šventas, šventas, šventas yra Dievas Jehova,+ Visagalis! Jis buvo, jis yra ir jis ateina.“+

9 Ir kaskart, kai tos būtybės išreikšdavo šlovę, pagarbą ir padėką Sėdinčiajam soste, Gyvajam per amžių amžius,+ 10 dvidešimt keturi vyresnieji+ parpuldavo priešais Sėdintįjį soste, Gyvąjį per amžių amžius, pagarbindavo jį ir mesdavo savo vainikus priešais sostą sakydami: 11 „Jehova, mūsų Dieve, tau priklauso šlovė,+ pagarba ir galybė,+ nes tu visa sukūrei+ – tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta!“