1 Samuelio

15 Samuelis kalbėjo Sauliui: „Jehovos siųstas patepiau tave Izraelio, jo tautos, karaliumi,+ tad paklausyk, ką Jehova nori tau pasakyti.+ 2 Štai ką sako kareivijų Viešpats Jehova: ‘Pareikalausiu Amaleko atsiskaityti už tai, kad izraelitams, išėjusiems iš Egipto, pastojo kelią.+ 3 Dabar eik ir užpulk amalekiečius,+ išnaikink juos+ bei visa, ką jie turi. Negailėk jų, nepalik gyvo nei vyro, nei moters, nei vaiko, nei kūdikio, išgalabyk jų jaučius ir avis, kupranugarius ir asilus.’“+ 4 Taigi Saulius sušaukė vyrus į Telaimus ir juos suskaičiavo: buvo 10 000 vyrų iš Judo giminės ir 200 000 pėstininkų iš kitų giminių.+

5 Atžygiavęs iki Amaleko miesto, Saulius slėnyje* išdėstė pasalą. 6 Tada kreipėsi į kenitus:+ „Pasitraukite nuo amalekiečių, kad kartu nesunaikinčiau ir jūsų.+ Juk jūs parodėte didį gerumą* visiems izraelitams,+ kai jie ėjo iš Egipto.“ Tad kenitai nuo amalekiečių pasitraukė. 7 Ir Saulius sutriuškino amalekiečius,+ gyvenančius nuo Havilos+ iki pat Šūro,+ kuris yra Egipto pašonėje. 8 Amaleko karalių Agagą+ jis paėmė gyvą, o visus kitus žmones išžudė kalaviju.+ 9 Saulius ir jo kariai pasigailėjo Agago, taip pat išsaugojo geriausius įmitusius galvijus, avis, avinus ir visa, kas vertinga.+ Šito sunaikinti jie nenorėjo. Tik beverčius ir nereikalingus daiktus sunaikino.

10 Tada Samuelį pasiekė Jehovos žodis: 11 „Gailiuosi, kad padariau Saulių karaliumi, nes jis nusigręžė nuo manęs ir neįvykdė mano įsakymo.“+ Samuelis labai nuliūdo, jis maldavo Jehovą visą naktį.+ 12 Atsikėlęs anksti rytą, Samuelis ruošėsi eiti pas Saulių, bet jam buvo pranešta: „Saulius nuvyko į Karmelį+ ir ten pasistatė sau paminklą.+ Dabar jis yra nusileidęs į Gilgalą.“ 13 Kai Samuelis galiausiai atėjo pas Saulių, šis pasakė: „Telaimina tave Jehova! Įvykdžiau, ką Jehova liepė.“ – 14 „Tai kodėl girdžiu avių bliovimą ir galvijų baubimą?“+ – paklausė Samuelis. 15 „Šie gyvuliai iš Amaleko. Žmonės pagailėjo geriausių avių ir galvijų, kad galėtų paaukoti juos Jehovai, tavo Dievui, – paaiškino Saulius. – Bet visa kita sunaikinome.“ 16 Samuelis tarė: „Gana! Paklausyk, ką Jehova man pasakė šią naktį.“+ – „Kalbėk“, – atsakė Saulius.

17 Samuelis tęsė: „Argi nelaikei savęs menku,+ kai Jehova padarė tave Izraelio giminių galva ir patepė viso Izraelio karaliumi?+ 18 Vėliau Jehova davė tau užduotį: ‘Eik ir išnaikink tuos nusidėjėlius amalekiečius.+ Kovok su jais, kol visiškai juos sunaikinsi.’+ 19 Kodėl tad nepaklusai Jehovos balsui? Kodėl su godulyste puolei prie grobio+ ir pasielgei nedorai Jehovos akyse?“

20 Saulius paprieštaravo: „Bet aš juk paklusau Jehovos balsui! Išsiruošiau į žygį, kaip Jehova man liepė, ir parsivedžiau Amaleko karalių Agagą, o amalekiečius išnaikinau.+ 21 Tiktai avis ir galvijus iš grobio – geriausia iš to, kas skirta sunaikinti, – kariai paėmė, kad galėtų Gilgale paaukoti Jehovai, tavo Dievui.“+

22 Tada Samuelis tarė: „Argi deginamąsias aukas ir atnašas Jehova vertina labiau už klusnumą jo balsui?+ Žinok, klusnumas yra vertesnis už auką,+ klausyti Jehovos – svarbiau negu avinų taukus aukoti.+ 23 O neklusnumas+ – tokia pat nuodėmė kaip žyniavimas,+ savivalė – kaip kerėjimas ir stabmeldystė*. Kadangi atmetei Jehovos žodį,+ jis atmetė tave, ir tu nebebūsi karalius.“+ –

24 „Nusidėjau, nepaklusau Jehovos įsakymui ir tavo žodžiams, nes bijojau žmonių ir dariau, ką jie sakė, – teisinosi Saulius. – 25 Bet dabar meldžiu: atleisk mano nuodėmę, grįžk su manimi, kad galėčiau pagarbinti Jehovą.“+ – 26 „Negrįšiu, – atsakė Samuelis. – Tu atmetei Jehovos žodį, todėl Jehova atmetė tave. Tavo karaliavimas Izraelyje nutrūks.“+ 27 Samueliui pasisukus eiti, Saulius griebė jam už apsiausto, ir apsiausto skvernas atplyšo. 28 Tada Samuelis tarė: „Jehova šiandien atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir atiduos ją tavo artimui, geresniam už tave.+ 29 Izraelio Šlovingasis+ nelaužys savo žodžio+ ir neapsigalvos*, nes jis ne žmogus, kad apsigalvotų*.“+ –

30 „Nusidėjau. Bet meldžiu: pagerbk mane tautos seniūnų ir viso Izraelio akyse, – prašė Saulius. – Grįžk su manimi, kad galėčiau pagarbinti Jehovą, tavo Dievą.“+ 31 Samuelis nuėjo paskui Saulių ir šis pagarbino Jehovą. 32 Tada Samuelis paliepė: „Atveskite čionai Amaleko karalių Agagą.“ Tas ėjo prie jo nenoriai*, mat jau buvo sau taręs: „Mirtis man tikrai nebegresia.“ 33 Samuelis pasakė: „Kaip tavo kalavijas atimdavo motinoms vaikus, taip tavo motina telieka bevaikė.“ Ir Samuelis sukapojo Agagą į gabalus Jehovos akivaizdoje Gilgale.+

34 Paskui Samuelis grįžo į Ramą, o Saulius parkeliavo namo į Gibėją*. 35 Iki pat savo mirties Samuelis daugiau nebesimatė su Sauliumi, bet labai dėl jo sielojosi.+ Ir Jehova gailėjosi, kad paskyrė Saulių Izraelio karaliumi.+