Ezechielio

3 Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, valgyk, ką matai priešais save. Suvalgyk šį ritinį ir eik kalbėti Izraelio namams.“+

2 Aš išsižiojau ir jis davė man suvalgyti tą ritinį. 3 „Žmogaus sūnau, valgyk ritinį, kurį duodu, – paliepė jis, – pripildyk savo skrandį.“ Ir aš valgiau tą ritinį. Jis buvo saldus tarsi medus.+

4 Jis man tarė: „Žmogaus sūnau, eik į Izraelio namus ir perduok jiems mano žodžius. 5 Tu siunčiamas ne pas tokią tautą, kuri šneka nesuprantama ar nežinoma kalba, o pas Izraelio namus. 6 Siunčiu tave ne pas kitataučius, kurių kalba nesuprantama ir nežinoma, kurių šnekos negali suprasti. Jeigu siųsčiau tave pas juos, jie tavęs klausytų.+ 7 O Izraelio namai tavęs neklausys, nes jie nenori manęs klausyti.+ Izraelio namai – vien kietakakčiai žmonės, jų širdis surambėjusi.+ 8 Tad štai padariau tave tokį pat užsispyrusį kaip jie*, tavo kaktą tokią pat kietą kaip jų.+ 9 Tavo kaktą aš padariau kietą it deimantas, kietesnę už titnagą.+ Nebijok jų, neišsigąsk išvydęs jų veidus,+ nes tai maištingi namai.“

10 Jis toliau man kalbėjo: „Žmogaus sūnau, priimk į širdį visus žodžius, kuriuos tau sakau, įsiklausyk į juos. 11 Eik pas savo ištremtus tautiečius+ ir prabilk į juos tokiais žodžiais: ‘Štai ką sako visavaldis Jehova’, – nesvarbu, ar jie klausysis, ar ne.“+

12 Tada mane ėmė nešti dvasia+ ir aš išgirdau, kaip už manęs galingai sudundėjo: „Jehovos garbei tekyla šlovė iš jo buveinės!“ 13 Girdėjau, kaip būtybių sparnai plakėsi vienas į kitą,+ taip pat girdėjau ratų,+ esančių šalia būtybių, keliamą garsą ir tą griausmingą dundesį. 14 Dvasia pagavusi nešė mane ir aš keliavau, apimtas apmaudo, viduje įtūžęs, Jehovos rankos galingai veikiamas. 15 Nukeliavau prie Tel Abibo pas tremtinius, gyvenančius palei Kebaro upę,+ ir pas juos apsistojau. Buvau labai sukrėstas+ ir pasilikau pas juos septynias dienas.

16 Septynioms dienoms praėjus, mane pasiekė Jehovos žodis:

17 „Žmogaus sūnau, paskyriau tave Izraelio namų sargybiniu.+ Kai išgirsi mano ištartą žodį, turėsi mano vardu juos įspėti.+ 18 Jei sakysiu nedorėliui: ‘Tu mirsi!’, o tu jo neįspėsi, jei neperduosi nedorėliui perspėjamo žodžio, kad gręžtųsi nuo savo piktadarybių ir išsaugotų savo gyvybę,+ tas nedorėlis dėl savo piktų darbų mirs,+ bet už jo kraują atsakyti aš pareikalausiu tavęs.+ 19 Jeigu tu nedorėlį įspėsi, bet jis nesigręš nuo savo piktadarybių, nuo savo blogo kelio, jis dėl savo kaltės mirs, o tu savo gyvybę išsaugosi.+ 20 Jeigu teisus žmogus paliktų teisumo kelią ir imtų daryti, kas neteisinga, padėsiu jam priešais suklupimo akmenį, ir jis mirs.+ Jeigu nebūsi jo įspėjęs, jis mirs dėl savo nuodėmės, aš neatminsiu jo teisių darbų. Atsakyti už jo kraują pareikalausiu tavęs.+ 21 Jeigu teisų žmogų perspėsi, kad nenusidėtų, ir jis nenusidės, tavo perspėjimas išgelbės jam gyvybę;+ tada savo gyvybę išsaugosi ir tu.“

22 Ten bebūnant Jehovos ranka palietė mane, ir jis man liepė: „Kelkis, keliauk į lygumą. Tenai aš tau kai ką pasakysiu.“ 23 Taigi pakilau ir nuėjau į lygumą. Ten regėjau Jehovos šlovę+ – kaip ir tada, prie Kebaro upės.+ Aš parpuoliau veidu į žemę. 24 Tada mane užvaldė dvasia ir pakėlė ant kojų.+ Ir jis prabilo į mane:

„Eik į savo namus ir užsidaryk. 25 Būsi surištas virvėmis, žmogaus sūnau, kad nebegalėtum išeiti pas žmones. 26 Padarysiu, kad tavo liežuvis priliptų prie gomurio ir taptum nebylys. Nebegalėsi jų perspėti, nes tai maištingi namai. 27 O kai tau ką nors pasakysiu, atversiu tavo lūpas ir tu perduosi jiems:+ ‘Taip sako visavaldis Jehova.’ Kas nori išgirsti, tesiklauso,+ o kas nenori, tegu nesiklauso, nes tai maištingi namai.+