Danieliaus

3 Karalius Nebukadnecaras padarė aukso statulą* – 60 uolekčių* aukščio ir 6 uolekčių* pločio – ir pastatė ją Dūros lygumoje, Babilono srityje. 2 Paskui karalius Nebukadnecaras siuntė žinią satrapams, viršininkams, vietininkams, patarėjams, iždininkams, teisėjams, tarnautojams ir visiems sričių valdytojams, kad susirinktų į jo pastatytos statulos pašventinimo iškilmę.

3 Taigi satrapai, viršininkai, vietininkai, patarėjai, iždininkai, teisėjai, tarnautojai ir visi sričių valdytojai susirinko į statulos, kurią Nebukadnecaras buvo pastatęs, pašventinimo iškilmę. Jiems sustojus priešais tą statulą, 4 šauklys garsiai paskelbė: „Jums, žmonės iš visų tautų ir genčių, kalbančių įvairiausiomis kalbomis, įsakoma: 5 kai išgirsite rago, dūdos, citros, arfos, lyros, dūdmaišio ir visų kitų instrumentų garsą, turite parpulti ir pagarbinti aukso statulą, kurią pastatė karalius Nebukadnecaras. 6 O kas neparpuls ir jos nepagarbins, tuoj bus įmestas į ugnimi plieskiančią krosnį.“+ 7 Tad kai pasigirdo rago, dūdos, citros, arfos, lyros ir visų kitų instrumentų garsas, žmonės iš visų tautų ir genčių, kalbančių įvairiausiomis kalbomis, parpuolė ir pagarbino Nebukadnecaro pastatytą aukso statulą.

8 Tuo metu keletas chaldėjų atėję ėmė skųsti* žydus. 9 „O karaliau, gyvuok per amžius! – tarė jie karaliui Nebukadnecarui. – 10 Tu, karaliau, davei įsakymą, kad kiekvienas, išgirdęs rago, dūdos, citros, arfos, lyros, dūdmaišio ir visų kitų instrumentų garsą, turi parpulti ir pagarbinti aukso statulą, 11 o kas neparpuls ir nepagarbins, bus įmestas į ugnimi plieskiančią krosnį.+ 12 Bet žydai, kuriuos tu esi paskyręs Babilono srities valdininkais, – Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas+ – tavęs, karaliau, nepaiso. Jie netarnauja tavo dievams ir aukso statulos, kurią pastatei, nepagarbino.“

13 Nebukadnecaras baisiai įtūžo ir liepė atvesti Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą. Kai vyrai buvo pas karalių atvesti, 14 Nebukadnecaras paklausė: „Šadrachai, Mešachai ir Abed Negai, ar tiesa, kad jūs mano dievams+ netarnaujate ir aukso statulos, kurią pastačiau, nepagarbinote? 15 Jei dabar, išgirdę rago, dūdos, citros, arfos, lyros, dūdmaišio ir visų kitų instrumentų garsą, parpulsite ir mano padarytą statulą pagarbinsite, tai gerai. Bet jei nepagarbinsite, tuoj būsite įmesti į ugnimi plieskiančią krosnį. Koks gi dievas išgelbės jus iš mano rankų?“+

16 Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas karaliui atsakė: „Dėl viso šito, o Nebukadnecarai, neturime tau ką pasakyti. 17 Jei taip su mumis ir pasielgtum, o karaliau, Dievas, kuriam tarnaujame, gali mus išgelbėti iš ugnimi plieskiančios krosnies ir iš tavo rankų.+ 18 Bet jei ir neišgelbėtų, tai tebūna tau žinoma, karaliau: tavo dievams vis tiek netarnausime ir tavo pastatytos aukso statulos negarbinsime.“+

19 Nebukadnecaras taip supyko ant Šadracho, Mešacho ir Abed Nego, kad net jo veidas persikreipė*. Jis liepė įkaitinti krosnį septyniskart karščiau nei paprastai, 20 o keliems stipriems savo kariams įsakė surišti Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą ir į tą ugnimi plieskiančią krosnį įmesti.

21 Taigi šiuos vyrus su visais apsiaustais, palaidinėmis, kepurėmis ir kitais drabužiais surišo ir įmetė į ugnimi plieskiančią krosnį. 22 Karaliaus įsakymas buvo labai griežtas ir krosnis taip įkaitinta, kad kariai, atvedę Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą, patys žuvo nuo ugnies liepsnų. 23 O tie trys, Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas, surišti įkrito į ugnimi plieskiančią krosnį.

24 Staiga karalius Nebukadnecaras išsigandęs pašoko ir savo aukštų pareigūnų paklausė: „Argi ne tris vyrus surišę įmetėme į ugnį?“ Tie atsakė: „Taip, karaliau.“ – 25 „Žiūrėkite, – stebėjosi karalius, – matau keturis vyrus, laisvai vaikščiojančius liepsnose. Nieko jiems nėra nutikę, o tas ketvirtas atrodo taip, lyg būtų dievų sūnus.“

26 Priėjęs prie ugnimi plieskiančios krosnies angos, Nebukadnecaras šūktelėjo: „Šadrachai, Mešachai ir Abed Negai, aukščiausiojo Dievo+ tarnai, išeikite! Eikite šen!“ Ir Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas išėjo iš ugnies liepsnų. 27 Satrapai, viršininkai, vietininkai ir kiti aukšti karaliaus pareigūnai, kurie ten buvo susirinkę,+ pamatė, kad ugnis tiems vyrams nė kiek nepakenkė*+ – nė vienas galvos plaukas nenusvilo, apsiaustai neapdegė, nesijautė net dūmų kvapo.

28 Tada Nebukadnecaras pareiškė: „Šlovė Šadracho, Mešacho ir Abed Nego Dievui,+ nes jis siuntė angelą ir išgelbėjo savo tarnus. Juo pasitikėdami jie nepakluso karaliaus įsakymui ir verčiau pasirinko mirti* negu tarnauti ir lenktis kitam dievui, o ne savajam.+ 29 Todėl išleidžiu tokį įsaką: kas tik iš visų tautų ir genčių, kalbančių įvairiausiomis kalbomis, pasakytų ką nors prieš Šadracho, Mešacho ir Abed Nego Dievą, bus sukapotas į gabalus, o jo namai bus paversti išviete*. Mat nėra dievo, kuris galėtų išgelbėti taip, kaip jų Dievas.“+

30 Ir karalius suteikė Šadrachui, Mešachui ir Abed Negui aukštas pareigas Babilono srityje.+