Raudų
א [alefas]
3 Aš – vyras, matęs, kaip žmonės kenčia nuo jo įniršio lazdos.
2 Jis išvarė mane ir atvedė į tamsą, ne į šviesą.+
3 Ištisą dieną jis vis kelia ranką prieš mane.+
ב [betas]
4 Jis išsekino mano kūną, susendino odą,
mano kaulus sulaužė.
5 Mane jis siena apsupo, nuodinga kartybe+ ir sunkiu vargu apsiautė,
6 apgyvendino tamsybėse, lyg būčiau seniai miręs.
ג [gimelis]
7 Jis aptvėrė mane, kad nepabėgčiau,
sunkiomis vario grandinėmis sukaustė.+
8 Kai iš nevilties meldžiu pagalbos, mano maldos jis nesiklauso.+
9 Tašytais akmenimis jis užstatė man kelius,
mano takus iškreivino.+
ד [daletas]
10 Jis tyko manęs lyg koks lokys, lyg liūtas pasaloje.+
12 Jis lenkia lanką ir taikosi į mane paleisti strėlę.
ה [hė]
13 Strėlėmis* iš savo strėlinės jis pervėrė man inkstus.
14 Visi mane pajuokia, ištisą dieną dainas apie mane traukia.
15 Jis kartybėmis mane valgydino, metėlėmis girdė.+
ו [vavas]
16 Nuo žvyro burnoje dantys man išlūžo.
Jis privertė mane tūnoti pelenuose.+
17 Tu sudrumstei mano sielos ramybę, jau pamiršau, kas yra gerovė.
18 Tariau sau: „Nublanko mano spindesys, nieko iš Jehovos nebelaukiu.“
ז [zainas]
19 Atsimink, kad vargstu, kad namų neturiu,+ atmink metėles ir nuodingą kartybę.+
20 Tavo siela mane prisimins ir prie manęs pasilenks.+
21 Šią viltį laikysiu širdyje ir kantriai lauksiu.+
ח [chetas]
24 „Jehova yra mano dalis,+ – sau tariau, – todėl jo kantriai lauksiu.“+
ט [tetas]
25 Jehova geras žmogui, kuris juo viliasi,+ kuris jo ieško.+
26 Gerai yra kantriai* laukti Jehovos išgelbėjimo.+
27 Gerai yra jaunuoliui nešti jungą jaunystėje.+
י [jodas]
28 Tesėdi jis vienas tyliai, kol jungas jam yra Dievo uždėtas.+
29 Tegula veidu į dulkes+ – galbūt yra dar vilties.+
30 Mušančiam teatsuka savo skruostą, tesisotina užgaulėmis.
כ [kafas]
31 Jehova nepaliks mūsų amžiams.+
32 Nors jis užtraukė sielvartą, dėl savo didžios ištikimosios meilės parodys gailestingumą.+
33 Juk jo širdžiai nėra malonu užtraukti vargą ar sielvartą žmonių sūnums.+
ל [lamedas]
34 Kai trypiami belaisviai žemėje,+
35 kai Aukščiausiojo akivaizdoje paminamos žmogaus teisės,+
36 kai sprendžiant žmogaus bylą griebiamasi apgaulės, –
viso šito Jehova nepakenčia.
מ [memas]
37 Argi išsipildys kieno nors žodžiai, jeigu Jehova to nepanorės?
38 Iš Aukščiausiojo lūpų
negali sykiu išeiti ir gera, ir bloga.
39 Argi turėtų gyvieji skųstis dėl to, kad kenčia už savo nuodėmes?+
נ [nūnas]
40 Patikrinkime save, ištirkime, kaip elgiamės,+ ir grįžkime pas Jehovą.+
41 Kreipkimės į dangaus Dievą širdimi,+ kelkime į jį rankas, sakykime:
ס [samechas]
44 Debesimi užtvėrei mūsų maldoms kelią pas tave.+
45 Atmatomis ir šiukšlėmis visose tautose mus padarei.“
פ [pė]
46 Visi mūsų priešai piktai apie mus kalba.+
47 Mūsų dalia – baimė ir spąstai,+ nuniokojimas ir pražūtis.+
48 Ašarų upėmis plūsta mano akys, nes duktė, tauta manoji, pražuvo.+
ע [ainas]
51 Kenčiu matydamas, kas atsitiko mano miesto dukterims*.+
צ [cadė]
52 Mane nekaltą priešai sumedžiojo tarsi paukštį,
53 įstūmė mane duobėn norėdami pražudyti, apmėtė mane akmenimis.
54 Vandenys plūdo man virš galvos. Tariau: „Man galas!“
ק [kofas]
55 Gilioje duobėje šaukiausi tavo vardo, Jehova.+
56 Išklausyk mane, teišgirsta tavo ausis, kaip meldžiu padėti, išvaduoti.
57 Dieną, kai tavęs šaukiausi, tu buvai arti ir tarei: „Nebijok.“
ר [rešas]
58 Jehova, tu gynei mano bylą, mano gyvybę išpirkai.+
59 Tu matei, Jehova, kaip mane skriaudžia. Apgink, meldžiu, mano teises.+
60 Tu matei, kaip jie kerštauja, rezga man pinkles.
ש [synas arba šynas]
61 Tu girdėjai, Jehova, kaip jie tyčiojasi, kaip spendžia man žabangus,+
62 girdėjai, kaip priešai kiaurą dieną tariasi prieš mane, šnibždasi, kaip man pakenkti.
63 Pažvelk į juos! Visą dieną – ar sėdėtų, ar stovėtų – dainomis mane išjuokia.
ת [tavas]
64 Tu, Jehova, atmokėsi jiems pagal jų darbus.
65 Tu užkietinsi jų širdis, ir ant jų kris tavo prakeiksmas.
66 Įniršęs juos persekiosi, Jehova, po tavo dangumi jų neliks.