Luko

24 Pirmąją savaitės dieną labai anksti, nešinos paruoštais kvepalais moterys atėjo prie kapo.+ 2 Akmenį rado nuo kapo nuritintą,+ 3 o įėjusios vidun pamatė, kad Viešpaties Jėzaus kūno nėra.+ 4 Jos labai sutriko. Ir štai šalia atsirado du vyrai tviskančiais drabužiais. 5 Moterys išsigando ir nuleido akis, o vyrai joms tarė: „Kodėl ieškote gyvojo tarp mirusių?+ 6 Nėra jo čia, jis prikeltas. Prisiminkite, ką jis jums kalbėjo dar būdamas Galilėjoje, – 7 kad Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas, pakabintas ant stulpo ir trečią dieną prisikelti.“+ 8 Tada jos prisiminė Jėzaus žodžius.+ 9 Sugrįžusios nuo kapo jos papasakojo apie viską Vienuolikai ir kitiems.+ 10 (Tos moterys buvo Marija Magdalietė, Joana ir Jokūbo motina Marija.) Su jomis ir kitos pasakojo apaštalams apie tuos dalykus. 11 Tačiau jiems tie pasakojimai atrodė lyg kokie kliedesiai, ir jie moterimis netikėjo.

12 Vis dėlto Petras nubėgo prie kapo. Pasilenkęs jis pažiūrėjo vidun ir pamatė vien drobules. Tada sugrįžo svarstydamas apie tai, kas nutiko.

13 Tą pačią dieną du Jėzaus mokiniai keliavo į kaimą, vadinamą Emausu, esantį šešiasdešimt stadijų* nuo Jeruzalės, 14 ir eidami kalbėjosi apie visa, kas buvo įvykę.

15 Jiedviem besikalbant ir tai besvarstant, Jėzus prisigretino prie jų ir su jais keliavo, 16 bet jų akys jo neatpažino.+ 17 Jėzus paklausė: „Apie kokius dalykus judu šnekatės?“ Mokiniai stabtelėjo; jie buvo labai nusiminę. 18 Vienas, vardu Kleopas, atsakė: „Gal tu atvykėlis ir Jeruzalėje gyveni atskirai nuo kitų, kad nežinai, kas joje šiomis dienomis įvyko?“ 19 Jėzus paklausė: „Kas būtent?“ Tie atsakė: „Nagi visa, kas nutiko su Jėzumi Nazariečiu.+ Jis buvo pranašas, Dievo ir žmonių akyse darė įstabius darbus ir įtaigiai kalbėjo.+ 20 Mūsų aukštieji kunigai ir vyresnybė atidavė jį nubausti mirtimi+ ir prikalė prie stulpo. 21 O mes vylėmės, kad jis yra tas, kuris išvaduos Izraelį.+ Jau trys dienos praėjo nuo tų įvykių. 22 Dar ir kai kurios mūsiškės moterys mus pribloškė: anksti nuėjusios prie kapo+ 23 jos nerado jo kūno. Kai sugrįžo, papasakojo mačiusios nežemišką reginį – angelus, ir kad tie sakė jį esant gyvą. 24 Tada kai kurie iš mūsų nuėjo prie kapo+ ir rado viską taip, kaip moterys buvo sakiusios, kūno jie nematė.“

25 Jis jiems tarė: „O neišmanėliai, kokios nerangios jūsų širdys! Kodėl netikite tuo, ką yra kalbėję pranašai? 26 Argi Kristus neturėjo viso to iškentėti+ ir paskui būti pašlovintas?“+ 27 Ir pradėjęs nuo Mozės ir visų Pranašų+ Jėzus išaiškino jiems, kas apie jį sakoma visuose Raštuose.

28 Jie jau buvo arti kaimo, į kurį keliavo. Jėzus dėjosi einąs toliau, 29 bet mokiniai ėmė įkalbinėti: „Pasilik su mumis, nes tuoj vakaras, diena jau baigiasi.“ Taigi Jėzus įėjo į namus ir pasiliko su tais mokiniais. 30 Valgydamas su jais Jėzus paėmė duonos paplotį, palaimino, laužė ir davė jiems.+ 31 Tuomet mokiniams atsivėrė akys ir jie Jėzų atpažino. Bet šis pranyko jiems iš akių.+ 32 Mokiniai ėmė sakyti vienas kitam: „Argi mūsų širdys nedegė, kai jis kalbėjo mums kelyje ir atvėrė Raštų prasmę?“ 33 Tada jie pakilo eiti ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika ir kitus mokinius. 34 Tie sakė: „Viešpats tikrai buvo prikeltas, jis pasirodė Simonui!“+ 35 Tada aniedu papasakojo, kas atsitiko kelyje ir kaip jie atpažino Jėzų iš duonos laužymo.+

36 Visiems apie tai kalbant, pats Jėzus pasirodė ten ir tarė: „Ramybė jums.“+ 37 Mokinius apėmė baimė ir išgąstis, mat jie pamanė išvydę kažkokią dvasią. 38 Todėl Jėzus paklausė: „Ko nusigandote? Kodėl jūsų širdyse kyla abejonės? 39 Pažiūrėkite į mano rankas ir kojas – čia gi aš! Palieskite mane ir pažiūrėkite: dvasia juk neturi raumenų ir kaulų, kaip matote mane turint.“ 40 Tai ištaręs jis parodė jiems savo rankas ir kojas. 41 Iš džiaugsmo ir nuostabos mokiniai vis dar negalėjo visu tuo patikėti, todėl Jėzus paklausė: „Ar turite čia ko nors valgyti?“ 42 Jie padavė Jėzui keptos žuvies 43 ir jis visiems matant valgė.

44 Jėzus kalbėjo: „Štai ką buvau sakęs jums dar būdamas su jumis:+ turi išsipildyti visa, kas apie mane parašyta Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse.“+ 45 Tada jis atvėrė mokiniams protą, kad jie suvoktų Raštų prasmę,+ 46 ir pasakė: „Parašyta: Kristus kentės, trečią dieną prisikels iš mirusių+ 47 ir jo vardu visose tautose,+ pradedant Jeruzale, bus skelbiama,+ kad reikia rodyti atgailą, vedančią į nuodėmių atleidimą.+ 48 Jūs liudysite apie šiuos dalykus.+ 49 Štai siunčiu jums tai, ką mano Tėvas yra pažadėjęs. Tad pasilikite mieste, kol jus apgaubs galia iš aukštybių.“+

50 Jėzus nusivedė mokinius iki Betanijos ir iškėlęs rankas juos laimino. 51 Belaimindamas nuo jų atsiskyrė ir buvo paimtas į dangų.+ 52 Mokiniai išreiškė jam pagarbą ir labai džiaugdamiesi grįžo į Jeruzalę.+ 53 Jie nuolat eidavo į šventyklą ir ten šlovino Dievą.+