Apaštalų darbai
21 Galiausiai, sunkia širdimi su jais atsisveikinę, leidomės į jūrą. Plaukdami tiesia eiga, atvykome į Kosą, kitą dieną atplaukėme į Rodą, o iš ten – į Patarą. 2 Susiradę laivą, plaukiantį tiesiai į Finikiją, įsėdome ir išplaukėme. 3 Užmatėme Kiprą ir palikę jį kairėje plaukėme toliau į Siriją. Išlipome Tyre, nes ten turėjo būti iškrautas laivo krovinys. 4 Susiieškojome mokinius ir pasilikome ten septynias dienas. Tie mėgino atkalbėti Paulių, kad nekeltų kojos į Jeruzalę, nes buvo gavę dvasios liudijimą.+ 5 Atėjus metui išvykti, leidomės į kelią, ir jie visi, kartu su moterimis ir vaikais, mus lydėjo, kol išėjome iš miesto. Pakrantėje visi atsiklaupėme, pasimeldėme 6 ir vieni su kitais atsisveikinome. Mes sėdome į laivą, o jie sugrįžo namo.
7 Iš Tyro atplaukėme į Ptolemaidę. Tenai pasveikinome brolius ir vieną dieną pabuvome su jais. 8 Kitą dieną iškeliavome ir atvykome į Cezarėją. Čia atėjome į evangelizuotojo Pilypo, vieno iš septyneto,+ namus ir pas jį apsistojome. 9 Jis turėjo keturias netekėjusias dukteris; jos pranašavo.+ 10 Ten pasilikome ilgesnį laiką. Tuo metu iš Judėjos atkeliavo pranašas, vardu Agabas.+ 11 Atėjęs pas mus, jis paėmė Pauliaus juostą, susirišo ja kojas ir rankas ir tarė: „Štai ką sako šventoji dvasia: ‘Taip žydai Jeruzalėje suriš vyrą, kuriam priklauso ši juosta.+ Jie atiduos jį į kitataučių rankas.’“+ 12 Kai tai išgirdome, tiek mes, tiek vietiniai ėmėme Paulių maldauti, kad neitų į Jeruzalę. 13 Bet Paulius tarė: „Ką jūs darote šitaip verkdami?! Jūs atimate man ryžtą*! Dėl Viešpaties Jėzaus vardo aš juk esu pasirengęs Jeruzalėje ne tik būti surištas, bet ir numirti.“+ 14 Kadangi jis nesileido perkalbamas, mes atlyžome ir pasakėme: „Teįvyksta Jehovos valia.“
15 Toms dienoms praėjus, susiruošėme ir iškeliavome į Jeruzalę. 16 Mus lydėjo ir kai kurie mokiniai iš Cezarėjos. Jie turėjo nuvesti mus pas vieną pirmųjų mokinių, tokį kiprietį, vardu Mnasonas, nes buvome pakviesti ten apsistoti. 17 Kai atkeliavome į Jeruzalę, broliai mus su džiaugsmu sutiko. 18 Kitą dieną drauge su Pauliumi nuėjome pas Jokūbą,+ ten buvo ir visi vyresnieji. 19 Paulius juos pasveikino ir ėmė nuodugniai pasakoti apie savo tarnystę ir ką Dievas per jį nuveikė tautose.
20 Išgirdę Pauliaus pasakojimą, jie šlovino Dievą. Bet paskui jam tarė: „Matai, broli, tūkstančiai tikinčiųjų yra žydai ir jie visi uoliai laikosi Įstatymo.+ 21 Jie prisiklausė apie tave kalbų, esą ragini žydus, gyvenančius kitose tautose, atsimesti nuo Mozės ir sakai jiems, kad nereikia apipjaustyti vaikų ir laikytis papročių.+ 22 Tad ką daryti? Jie, be abejo, išgirs, kad atvykai. 23 Todėl padaryk, kaip tau sakome. Pas mus yra keturi įžadą davę vyrai. 24 Pasiimk juos su savimi, kartu su jais atlik apsivalymo apeigas ir apsiimk sumokėti jų išlaidas, kad jie galėtų nusiskusti galvas. Tada visi žinos, kad tai, kas jiems apie tave prikalbėta, nieko verta, kad tu elgiesi deramai ir pats laikaisi Įstatymo.+ 25 O dėl įtikėjusių kitataučių mes esame išsiuntę nutarimą, kad jie turi atsisakyti to, kas paaukota stabams,+ kraujo,+ pasmaugtų gyvūnų mėsos+ ir ištvirkavimo*.“+
26 Kitą dieną Paulius pasiėmė tuos vyrus ir kartu su jais atliko apsivalymo apeigas.+ Nuėjęs į šventyklą jis pranešė, kada baigsis apsivalymo dienos ir kada už kiekvieną iš jų reikės paaukoti auką.
27 Toms septynioms dienoms einant į pabaigą, žydai iš Azijos, pamatę Paulių šventykloje, sukurstė prieš jį minią. Jie čiupo jį 28 šaukdami: „Izraelio vyrai! Padėkite! Čia tas pats žmogus, kuris visus visur nuteikinėja prieš mūsų tautą, prieš Įstatymą ir šią vietą! Jis netgi atsivedė į šventyklą graikų ir šią šventą vietą suteršė!“+ 29 Anksčiau mieste jie buvo matę su juo efezietį Trofimą,+ tad pamanė, kad dabar Paulius atsivedė jį į šventyklą. 30 Sujudo visas miestas. Žmonės subėgo ir pagriebę Paulių ištempė iš šventyklos; durys tuoj pat buvo uždarytos. 31 Tuo metu, kai jie jau ruošėsi jį užmušti, įgulos vadą pasiekė žinia, kad visoje Jeruzalėje kyla sąmyšis. 32 Pasiėmęs kareivių ir šimtininkų, šis iš karto nubėgo žemyn pas juos. Vadą su kareiviais pamatę, anie liovėsi Paulių mušti.
33 Vadas priėjęs Paulių suėmė ir įsakė surakinti dviem grandinėmis.+ Tada ėmė klausinėti, kas jis toks ir ką padarė. 34 Bet vieni iš minios šaukė viena, kiti kita. Dėl tos erzelynės negalėdamas nieko tikra sužinoti, įgulos vadas įsakė nuvesti Paulių į kareivines. 35 Kai Paulius pasiekė laiptus, kareiviams teko jį nešte nešti, nes minia buvo kaip reikiant įsisiautėjusi 36 ir daugybė žmonių sekdami jam įkandin šaukė: „Mirtis jam!“
37 Kai Paulių jau buvo beįvedą į kareivines, jis kreipėsi į vadą: „Ar galiu tau kai ką pasakyti?“ Tas nustebo: „Tu moki graikiškai? 38 Tai tu nesi tas egiptietis, kuris prieš kiek laiko sukurstė maištą ir išvedė į dykumą keturis tūkstančius durklininkų*?“ 39 Tada Paulius tarė: „Iš tikrųjų aš esu žydas+ iš Kilikijos Tarso,+ garsaus miesto pilietis. Meldžiu tavęs, leisk man kreiptis į žmones.“ 40 Šis leido. Tada Paulius stovėdamas ant laiptų pamojo ranka žmonėms ir, jiems nurimus, hebrajiškai+ prabilo: