Morkaus
14 Po dviejų dienų turėjo būti Pascha+ ir Neraugintos duonos šventė.+ Aukštieji kunigai ir Raštų aiškintojai ieškojo būdo, kaip suimti Jėzų klasta ir nužudyti.+ 2 Bet jie sakė: „Tik nedarykime nieko per šventę, kad kartais nekiltų liaudyje sąmyšio.“
3 Kai Jėzus buvo Betanijoje ir vaišinosi Simono Raupsuotojo namuose, atėjo moteris su alebastriniu indeliu kvapiojo aliejaus – gryno nardo, labai brangaus. Pradaužusi indelį ji ėmė pilti aliejų jam ant galvos.+ 4 Kai kurie tuo pasipiktino ir kalbėjo tarpusavyje: „Kam tas kvapiojo aliejaus eikvojimas? 5 Juk jį buvo galima parduoti už daugiau kaip tris šimtus denarų* ir pinigus išdalyti vargšams!“ Ir jie barėsi* ant tos moters. 6 Bet Jėzus pasakė: „Palikite ją ramybėje. Kodėl ją skaudinate? Ji padarė man kilnų darbą.+ 7 Vargšų šalia savęs jūs visada turėsite+ ir galėsite kada panorėję daryti jiems gera, o mane turėsite ne visada.+ 8 Ji padarė, ką galėjo, – kvapiuoju aliejumi iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms.+ 9 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama geroji naujiena,+ jos atminimui bus pasakojama, ką yra padariusi.“+
10 O Judas Iskarijotas, vienas iš Dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus ir pasakė išduosiąs jiems Jėzų.+ 11 Tai išgirdę anie apsidžiaugė ir pažadėjo atsilyginti jam sidabriniais.+ Taigi Judas ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti.
12 Pirmąją Neraugintos duonos dieną,+ kai būdavo pjaunama Paschos auka,+ mokiniai Jėzų paklausė: „Kur norėtum, kad nuėję tau paruoštume valgyti Paschos vakarienę?“+ 13 Jis pasiuntė du savo mokinius sakydamas: „Eikite į miestą. Ten jus pasitiks žmogus, nešinas moliniu vandens indu. Sekite paskui jį.+ 14 Įėję į namus, į kuriuos jis įeis, šeimininkui tarkite: ‘Mokytojas sako: „Kur svečių kambarys, kuriame galėčiau su savo mokiniais valgyti Paschos vakarienę?“’ 15 Jis parodys jums didelį kambarį viršuje, apstatytą ir parengtą. Ten viską ir paruoškite.“ 16 Mokiniai išėjo ir atėję į miestą rado visa, kaip Jėzus jiems sakė. Ir jie pasiruošė Paschai.
17 Vakare jis atėjo su Dvylika.+ 18 Jiems prie stalo valgant Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų, valgantis su manimi, mane išduos.“+ 19 Jie nuliūdo ir ėmė vienas po kito jį klausti: „Nejaugi aš?“ 20 Jėzus tarė: „Tai vienas iš jūsų, iš Dvylikos, mirkantis kąsnį viename dubenyje su manimi.+ 21 Tiesa, kaip ir parašyta, Žmogaus Sūnus išeina, bet vargas tam, kuris Žmogaus Sūnų išduoda!+ Jam būtų buvę geriau išvis negimti.“+
22 Jiems bevalgant Jėzus paėmė duonos paplotį, tarė palaiminimą, tada laužė jį ir davė jiems sakydamas: „Imkite, tai yra mano kūnas.“+ 23 Paskui paėmė taurę, padėkojo Dievui, davė jiems, ir jie visi iš jos gėrė.+ 24 Jis jiems pasakė: „Tai yra manasis „sandoros+ kraujas“,+ kuris išliejamas už daugelį žmonių.+ 25 Iš tiesų sakau jums: nuo šiol aš nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kai gersiu jį naują Dievo Karalystėje.“ 26 Jie pagiedojo gyriaus giesmių* ir patraukė link Alyvmedžių kalno*.+
27 Jėzus jiems pasakė: „Jūs visi suklupsite, kaip ir parašyta: ‘Kirsiu ganytojui,+ ir avys išsisklaidys.’+ 28 O kai būsiu prikeltas, pirma jūsų nukeliausiu į Galilėją.“+ 29 Bet Petras jam tarė: „Jei visi kiti ir sukluptų, tai tik ne aš!“+ 30 Jėzus jam pasakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien, šią naktį, dar gaidžiui dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsižadėsi.“+ 31 Tačiau anas atkakliai tvirtino: „Jei man tektų ir mirti su tavimi, nieku gyvu tavęs neišsižadėsiu.“ Panašiai kalbėjo ir visi kiti.+
32 Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus pasakė savo mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš melsiuosi“,+ 33 ir nusivedė su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną.+ Jėzų apėmė sielvartas ir didelis nerimas. 34 Jis tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi.+ Pasilikite čia ir budėkite.“+ 35 Kiek paėjęs, jis parpuolė ant žemės ir meldėsi, kad ta valanda, jeigu įmanoma, jį aplenktų. 36 Jėzus kalbėjo: „Aba*! Tėve!+ Tau viskas įmanoma. Atimk šią taurę nuo manęs. Tačiau tebus ne kaip aš noriu, bet kaip tu.“+ 37 Grįžęs pas mokinius Jėzus rado juos miegančius ir pasakė Petrui: „Simonai, tu miegi? Neįstengei nė valandos pabudėti?+ 38 Budėkite ir melskitės, kad neįpultumėte į pagundą.+ Išties, dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.“+ 39 Jėzus nuėjo ir meldėsi antrąkart, tais pačiais žodžiais.+ 40 Paskui sugrįžo ir vėl rado juos miegančius, jų akys buvo apsunkusios. Ir jie nežinojo, ką jam atsakyti. 41 Jėzus grįžo trečią kartą ir tarė jiems: „Tokiu metu jūs miegate ir ilsitės? Gana! Atėjo valanda!+ Štai Žmogaus Sūnus išduodamas nusidėjėliams į rankas. 42 Kelkitės, eime! Antai mano išdavėjas jau čia.“+
43 Ir bemat, jam dar tebekalbant, pasirodė Judas, vienas iš Dvylikos, ir su juo kalavijais ir vėzdais ginkluotas būrys, siųstas aukštųjų kunigų, Raštų aiškintojų ir vyresniųjų.+ 44 Jo išdavėjas buvo pasakęs jiems, kokį duos ženklą: „Jis bus tas, kurį pabučiuosiu. Suimkite jį ir nuveskite akylai saugodami.“ 45 Jis žengė tiesiai link Jėzaus. Priėjęs tarė: „Rabi̇̀!“ ir jį pabučiavo. 46 Tada jie čiupo Jėzų ir suėmė. 47 Vienas iš ten stovinčių išsitraukė kalaviją ir nukirto vyriausiojo kunigo vergui ausį.+ 48 Jėzus jiems pasakė: „Atėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs kaip kokio plėšiko?+ 49 Aš juk kasdien buvau su jumis šventykloje ir mokiau,+ bet manęs nesuėmėte. Tačiau reikia, kad išsipildytų Raštai.“+
50 Tada visi mokiniai paliko jį ir pabėgo.+ 51 O vienas jaunuolis, vilkintis vien lininį drabužį, sekė jam iš paskos. Tie mėgino jį sugriebti, 52 bet šis paliko savo drabužį ir nuogas paspruko.
53 Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą.+ Ten susirinko visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir Raštų aiškintojai.+ 54 O Petras iš tolo atsekė Jėzų iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo ir ten prisėdo greta tarnų pasišildyti prie ugnies.+ 55 Tuo tarpu aukštieji kunigai ir visas Sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo – tokio, dėl kurio būtų galima jį nubausti mirtimi, – bet niekaip nerado.+ 56 Mat prieš jį melagingai liudijo daugelis,+ tik jų parodymai nesutapo. 57 Buvo ir tokių, kurie išėję priekin melavo: 58 „Mes girdėjome jį sakant: ‘Aš nugriausiu šitą rankų darbo šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo.’“+ 59 Bet ir šie jų parodymai nesutapo.
60 Tada vyriausiasis kunigas atsistojęs į vidurį paklausė Jėzaus: „Tai nieko nesakai? Ar negirdi, ką jie prieš tave liudija?“+ 61 Bet Jėzus tylėjo ir nieko neatsakė.+ Vyriausiasis kunigas vėl jo paklausė: „Ar tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?“ 62 Tuomet Jėzus tarė: „Taip, esu, ir jūs matysite Žmogaus Sūnų+ sėdintį Galingojo* dešinėje+ ir ateinantį su dangaus debesimis.“+ 63 Vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Ar bereikia mums liudytojų?!+ 64 Girdėjote piktžodžiavimą. Ką darysite?*“ Jie visi nusprendė, kad jis vertas mirties.+ 65 Kai kurie ėmė ant jo spjaudyti,+ dangstyti jam akis ir daužyti kumščiais sakydami: „Pranašauk!“, o teismo pareigūnai mušė jam per veidą. Paskui Jėzų išsivedė.+
66 O Petras tuo metu buvo apačioje, rūmų kieme. Tenai atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė.+ 67 Pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: „Tu irgi buvai su tuo nazariečiu, su Jėzumi!“ 68 Bet jis išsigynė: „Nei aš jį pažįstu, nei suprantu, apie ką tu kalbi.“ Tada Petras išėjo į prieškiemį. 69 Tenai jį pamačiusi tarnaitė vėl ėmė sakyti šalia stovintiems: „Šitas yra iš jų.“ 70 Jis ir šįkart tai neigė. Netrukus tenai stovintys žmonės ėmė sakyti Petrui: „Tu tikrai vienas iš jų, nes esi galilėjietis.“ 71 Bet Petras ėmė siųsti sau prakeiksmus ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu žmogaus, apie kurį kalbate!“ 72 Tuojau antrąsyk pragydo gaidys+ ir Petras prisiminė, ką Jėzus buvo jam sakęs: „Dar gaidžiui dukart nepragydus tu tris kartus manęs išsižadėsi.“+ Ir Petras pratrūko verkti.