Pradžios

34 Jokūbo duktė Dina, kurią jam pagimdė Lėja,+ nueidavo pasimatyti su to krašto merginomis.+ 2 Ją pastebėjo hivo+ Hamoro, vieno iš krašto vadų, sūnus Sichemas. Pagriebęs Diną, jis privertė ją su juo sugulti. 3 Sichemas lipte prilipo prie Jokūbo dukters Dinos. Merginą jis įsimylėjo ir stengėsi laimėti jos širdį*. 4 Galiausiai savo tėvo Hamoro+ paprašė: „Gauk šitą merginą man į žmonas.“

5 Jokūbą pasiekė žinia, kad Sichemas išniekino jo dukterį Diną. Tuo metu jo sūnūs buvo laukuose prie gyvulių ir Jokūbas nutarė tylėti, iki jie sugrįš. 6 Neilgai trukus Sichemo tėvas Hamoras atėjo su Jokūbu pasikalbėti. 7 Tuo tarpu iš laukų sugrįžo Jokūbo sūnūs, mat sužinojo, kas nutiko. Jie jautėsi užgauti ir labai pyko, kad Sichemas sugulė su Jokūbo dukterimi, nes tokiu nedoru poelgiu+ jis pažemino Izraelį.+

8 Hamoras jiems kalbėjo: „Mano sūnus Sichemas visa siela prisirišo prie jūsų dukters. Prašyčiau duoti merginą jam į žmonas. 9 Giminiuokimės – leiskite savo dukteris už mūsų vyrų, o jūsų vyrai teima mūsų dukteris.+ 10 Galėsite pas mus gyventi, kraštas bus jums atviras. Gyvenkite jame, laisvai prekiaukite ir įsikurkite.“ 11 Tada į Dinos tėvą ir brolius kreipėsi Sichemas: „O kad rasčiau malonę jūsų akyse! Duosiu, ko tik norėsite. 12 Galite prašyti didžiausios kainos už nuotaką ir dovanos.+ Duosiu, ko tik paprašysite. Tik išleiskite merginą už manęs.“

13 Kadangi Sichemas buvo išniekinęs jų seserį Diną, Jokūbo sūnūs su juo ir jo tėvu Hamoru kalbėjo klastingai. 14 Jie sakė: „To negalime padaryti. Negalime atiduoti sesers neapipjaustytam vyrui*.+ Mums tai būtų negarbė. 15 Sutiktume ją atiduoti su sąlyga, kad tapsite kaip mes ir apipjaustysite visus savo vyrus.+ 16 Tik tada leisime už jūsų savo dukteris ir imsime į žmonas jūsų dukteris, gyvensime su jumis ir tapsime viena tauta. 17 Jeigu nesutiksite apsipjaustyti, pasiimsime savo dukterį ir išeisime.“

18 Hamorui+ ir jo sūnui Sichemui+ jų žodžiai patiko. 19 Jaunuolis, savo tėvo namuose labiausiai gerbiamas iš visų, nedelsė taip padaryti,+ nes buvo susižavėjęs Jokūbo dukterimi.

20 Taigi Hamoras ir jo sūnus Sichemas nuėjo prie miesto vartų ir kalbėjo miesto vyrams:+ 21 „Tie žmonės nori taikiai su mumis sugyventi. Tegyvena jie tarp mūsų ir teprekiauja, nes mūsų kraštas erdvus, vietos jiems pakaks. Jų dukteris galime imti į žmonas, o savo dukteris išleisti už jų.+ 22 Jie sutinka apsigyventi tarp mūsų ir įsilieti į mūsų tautą su viena sąlyga: kiekvienas mūsų vyras turi būti apipjaustytas, kaip ir jie yra apipjaustyti.+ 23 Tada jų nuosavybė, jų turtai ir visi jų gyvuliai priklausys mums, argi ne? Tik sutikime su jų reikalavimu, ir jie apsigyvens pas mus.“ 24 Visi, kas rinkosi prie miesto vartų, paklaũsė Hamoro ir jo sūnaus Sichemo. Visi vyrai – visi, kas rinkosi prie miesto vartų, – apsipjaustė.

25 Tačiau trečią dieną, kol jiems dar skaudėjo, du Jokūbo sūnūs – Simeonas ir Levis, Dinos broliai,+ pasiėmę kalavijus nuėjo į miestą ir išžudė nieko neįtariančius jo vyrus, visus iki vieno.+ 26 Jie nužudė kalaviju ir Hamorą su jo sūnumi Sichemu. Tada, pasiėmę Diną iš Sichemo namų, pasišalino. 27 Kiti Jokūbo sūnūs, atėję į miestą, rado vyrus išžudytus. Tada miestą apiplėšė, nes anie buvo išniekinę jų seserį.+ 28 Jie išsivarė jų kaimenes, bandas, asilus, išsigabeno viską, kas buvo mieste ir laukuose. 29 Taip pat pasigrobė visą jų turtą, visus jų mažylius ir žmonas, apiplėšė visus namus.

30 Jokūbas Simeonui ir Leviui+ kalbėjo: „Užtraukėte man baisią nelaimę* – būsiu nepakenčiamas* krašto gyventojams kanaaniečiams ir perizams. Mano šeimyna visai maža. Jie susiburs, užpuls mane ir sunaikins – ir mane, ir mano namus.“ 31 Tie atsakė: „Argi valia su mūsų seserimi elgtis kaip su paleistuve?!“