2 Karalių

24 Jehojakimui karaliaujant, į kraštą įsiveržė Babilono karalius Nebukadnecaras,+ ir Jehojakimas tapo jo tarnu, tačiau, trejiems metams praėjus, prieš jį sukilo. 2 Tada Jehova į Judą ėmė siųsti plėšikų gaujas – chaldėjų,+ sirų, moabitų ir amonitų. Vis siuntė juos, kad kraštas būtų sunaikintas ir kad išsipildytų žodis, kurį Jehova buvo paskelbęs+ per savo tarnus pranašus. 3 Nelaimės užgriuvo kraštą dėl to, kad Jehova buvo nusprendęs pašalinti Judo žmones iš savo akivaizdos+ už visas Manaso nuodėmes+ 4 ir už nekaltą kraują, kurį tas buvo praliejęs.+ Jeruzalę Manasas buvo užtvindęs nekaltųjų krauju, ir Jehova nebenorėjo atleisti.+

5 Daugiau apie Jehojakimą – visa, ką jis nuveikė, – argi neparašyta Judo karalių metraščių knygoje?+ 6 Paskui Jehojakimas atgulė prie savo protėvių+ ir vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Jehojachinas.

7 Egipto valdovas nebesiryžo leistis iš savo krašto į žygius, nes Babilono karalius buvo atėmęs visa, kas Egipto valdovui priklausė+ nuo Egipto sausvagės*+ iki Eufrato upės.+

8 Karaliumi Jehojachinas+ tapo būdamas aštuoniolikos ir Jeruzalėje karaliavo tris mėnesius.+ Jo motina buvo Jeruzalės gyventojo Elnatano duktė Nehušta. 9 Kaip ir jo tėvas, Jehojachinas darė, kas nedora Jehovos akyse. 10 Tuo tarpu Babilono karaliaus Nebukadnecaro kariuomenė atžygiavo prieš Jeruzalę, ir miestas buvo apgultas.+ 11 Kariuomenei surengus apgulą, prie miesto atvyko ir pats Babilono karalius Nebukadnecaras.

12 Judo karalius Jehojachinas drauge su savo motina, tarnais, didžiūnais ir dvariškiais+ Babilono karaliui pasidavė.+ Babilono karalius į nelaisvę jį paėmė aštuntais savo valdymo metais.+ 13 Jis išgabeno visus turtus iš Jehovos Namų ir iš karaliaus rūmų,+ sukapojo visus auksinius reikmenis, kuriuos Jehovos šventyklai buvo padaręs Izraelio karalius Saliamonas.+ Įvyko taip, kaip buvo sakęs Jehova. 14 Į tremtį Babilono karalius išvarė visą Jeruzalę, visus didžiūnus,+ visus narsius karius, visus amatininkus ir kalvius*+ – ištrėmė 10 000 žmonių. Krašte pasiliko tik vargingiausi gyventojai.+ 15 Į Babiloną paėmė ir Jehojachiną,+ taip pat karaliaus motiną, karaliaus žmonas, dvariškius ir krašto diduomenę, ištrėmė juos iš Jeruzalės į Babiloną. 16 Karių, kuriuos Babilono karalius ištrėmė į Babiloną, iš viso buvo 7000, amatininkų ir kalvių – 1000. Visi jie buvo narsūs vyrai, prityrę kovotojai. 17 O karaliumi vietoj Jehojachino Babilono karalius paskyrė jo dėdę Mataniją ir pervadino jį Zedekiju.+

18 Karaliumi Zedekijas tapo būdamas dvidešimt vienų ir Jeruzalėje karaliavo 11 metų. Jo motina buvo libniečio Jeremijo duktė Hamutalė.+ 19 Zedekijas darė, kas nedora Jehovos akyse, kaip ir Jehojakimas.+ 20 Jeruzalėje ir Jude visa tai įvyko dėl to, kad Jehova buvo užsirūstinęs – taip užsirūstinęs, kad galiausiai pašalino tautą sau iš akių.+ Zedekijas prieš Babilono karalių sukilo.+