Izaijo
Tautai, kuri mano vardo nesišaukė, sakiau: ‘Aš čia! Aš čia!’+
2 Ištisą dieną tiesiau rankas į užsispyrėlę tautą,+
į tuos, kurie blogais keliais vaikšto,+
pãskui savo užmačias eina,+
3 į tautą, kuri atvirai mane įžeidinėja+ –
aukoja giraitėse+ ir ant plytų smilko.
Jie – dūmai mano šnervėse, ugnis visą dieną liepsnojanti.
6 Visa tai mano akivaizdoje užrašyta.
Aš netylėsiu –
jiems atlyginsiu,+
atseikėsiu, kiek nusipelnė,*
7 atmokėsiu už jų pačių ir jų tėvų kaltes,+ – taip sako Jehova, –
nes kalnuose jie aukojo*,
ant kalvų iš manęs tyčiojosi.+
Visų pirma atmokėsiu jiems – atseikėsiu, kiek nusipelnė*.“
8 Taip kalba Jehova:
„Kol vynuogių kekėje yra sulčių*,
žmonės sako: ‘Neišmesk jos, nes joje tebėra šis tas gero*.’
Ir aš taip darysiu –
visų savo tarnų neatmesiu.+
Mano išrinktieji kraštą gaus nuosavybėn,
mano tarnai tenai gyvens.+
Tai bus tautai, kuri manęs ieško.
mano šventąjį kalną užmiršote,+
laimės dievui padengėte stalą
ir lemties dievui pripylėte taures pagardinto vyno.
12 Tad lemsiu jums žūti nuo kalavijo,+
jus parklupdys ir paskers,+
nes, kai šaukiau, neatsiliepėte,
kai kalbėjau, nesiklausėte.+
Darėte, kas nedora mano akyse,
rinkotės tai, kas man nepatiko.“+
Mano tarnai gers,+ o jūs trokšite.
Mano tarnai džiugiai šūkaus,+ o jūs kęsite gėdą.+
15 Jūsų vardą mano išrinktieji kaip prakeiksmą tars.
Visavaldis Jehova jus visus mirtimi nubaus,
o savo tarnams naują vardą duos.+
Buvę vargai nueis užmarštin.
Mano akys daugiau jų nematys.+
17 Štai aš kuriu naują dangų ir naują žemę.+
Tai, kas buvo, pasimirš,
išdils iš širdies.+
18 Tad džiūgaukite ir per amžius linksmi būkite dėl to, ką kuriu.
Štai kuriu Jeruzalę, kad teiktų džiaugsmą,
kuriu jos žmones, kad keltų pasigėrėjimą.+
19 Aš džiaugsiuosi Jeruzale, gėrėsiuosi savo žmonėmis.+
Nebebus tenai girdėti nei verksmo, nei sielvartingų dejonių.+
20 Nebus ten taip, kad kūdikis vos kelias dienas gyventų,
kad senelis mirtų žilų dienų nesulaukęs.
Kas mirs šimtametis, tą jaunuoliu laikys,
nusidėjėlis bus prakeiktas, nors ir šimto būtų sulaukęs*.
22 Jie statys ne tam, kad kiti apsigyventų,
sodins ne tam, kad kiti suvalgytų.
Mano žmonių amžius prilygs medžio amžiui,+
mano išrinktieji ilgai naudosis savo rankų darbo vaisiais.
24 Jiems dar nepradėjus manęs šauktis, atsiliepsiu,
jiems dar tebekalbant, atsakysiu.
Mano šventame kalne jie niekam nedarys žalos, niekam nekenks.+ Taip sako Jehova.“