Izaijo
13 Nuosprendis Babilonui,+ regėjime apreikštas Amoco sūnui Izaijui:+
2 „Pastatykite ženklą+ ant pliko kalno.
Pakvieskite juos, pamokite ranka,
težengia pro didžiūnų vartus.
3 Tiems, kuriuos paskyriau*, daviau įsakymą,+
sušaukiau karius – išdidžius ir džiūgaujančius, –
kad mano pyktį išlietų.
4 Paklausykite! Štai minios kalnuose –
triukšmas toks, lyg žmonių ten būtų be skaičiaus!
Paklausykite! Štai subruzdo karalystės –
tautos buriasi draugėn!+
Tai Jehova, kareivijų Viešpats, telkia pulkus karui.+
Tai Jehova su savo rūstybės ginklais
atžygiuoja niokoti visos žemės.+
6 Raudokite, nes Jehovos diena arti!
Ateina sunaikinimas nuo Visagalio!+
Traukuliai ir skausmai juos suėmė
tarsi gimdančią moterį.
Jie žiūri vienas į kitą siaubo apimti,
sielvartas jų veiduose.
9 Štai ateina Jehovos diena –
baisi, nirtulinga, su degančiu pykčiu.
Siaubo reginiu ji pavers kraštą,+
krašto nusidėjėlius sunaikins.
10 Dangaus žvaigždės ir žvaigždynai*+
nebeskleis šviesos,
saulė užtekės visai tamsi,
mėnulis nebespindės.
Aš palaušiu įžūliųjų puikybę,
pažeminsiu engėjų išdidumą.+
13 Aš, kareivijų Viešpats Jehova,
savo rūstybės dieną pykčiu užsidegęs
sudrebinsiu dangų,
žemę išjudinsiu iš vietos.+
14 Kaip medžiotojo vejama gazelė ir kaip kaimenė, kurios nėra kam surinkti,
kiekvienas sugrįš į savo tautą,
kiekvienas bėgs į savo kraštą.+
15 Kurį tik ras, tą persmeigs,
kurį tik sugaus, tą kalaviju pakirs.+
18 Jų strėlės jaunus vyrus išguldys.*+
Jie negailės įsčių vaisiaus,
neparodys gailesčio vaikams.
19 Babilonas, šlovingiausia iš karalysčių,*+
chaldėjų pažiba ir pasididžiavimas,+
bus Dievo sunaikintas – kaip Sodoma ir Gomora.+
Ten arabas palapinės nestatys,
piemenys bandų neganys.
21 Ten ilsės dykumų padarai,
namai apuokų bus pilni,
stručiai ten apsigyvens,+
laukiniai ožiai* šokinės.
22 Stūgaus žvėrys jo bokštuose,
ištaiginguose rūmuose – šakalai.
Artinasi jo metas, daugiau laiko jam nebus duota.“+