Izaijo

Nuniokotas per naktį,

nutilo Moabo Aras.+

Nuniokotas per naktį,

nutilo Kir Moabas.+

 2 Jis eina į Namus* ir į Diboną,+

traukia į šventavietes raudoti.

 3 Žmonės gatvėse ašutinėmis apsivilkę,

visi ant stogų ir aikštėse aimanuoja,

visi ašaras lieja.+

 4 Verkia Hešbonas ir Elealė,+

jų balsai iki Jahaco+ atsklinda.

 5 Širdis mano verkia dėl Moabo,

iki pat Coaro+ ir Eglat Šelišijos+ nubėgo jo bėgliai.

Kopdami į Luhito įkalnę jie verkia,

keliaudami į Horonaimus rauda dėl nelaimės.+

 6 Nimrimų vandenys išdžiūvo,

nusauso žolynai,

žolė nuvyto, pranyko žaluma.

 7 Dėl to jie neša, kas beliko iš jų gėrybių, iš to, ką buvo sukaupę,

per tuopų slėnį* jie traukia.

 8 Visame Moabe girdėti jų riksmai,+

iki Eglaimų ataidi aimanos,

Beer Elimus pasiekia jų rauda,

 9 nes Dimono vandenys krauju srūva.

Bet turiu parengęs Dimonui dar kai ką –

liūtą tiems, kurie bėga iš Moabo,

ir tiems, kurie krašte pasiliko.+