Izaijo
22 Nuosprendis Regėjimo slėniui*.+
Kas pasidarė, kad visas ant stogų sulipai?
2 Buvai pilnas šurmulio miestas,
triukšmingas, linksmybes pamėgęs.
Tavo nužudytieji ne nuo kalavijo krito,
ne mūšyje žuvo.+
Visi surastieji nelaisvėn pateko,+
nors ir toli nubėgę buvo.
Neikite ir manęs neguoskite,
nes dukrą, manąją tautą, niokoja.+
5 Į Regėjimo slėnį atėjo
sumaišties, pralaimėjimo ir siaubo diena,+
parengta visavaldžio Jehovos, kareivijų Viešpaties.
Miesto siena griaunama,+
ataidi riksmas nuo kalno.
jo žmonės šoka į kovos vežimus, žirgais pakinkytus,*
Tą dieną jūs kreipsite žvilgsnį į Miško rūmų+ ginklinę, 9 matysite, kiek daug plyšių Dovydo miesto sienoje.+ Jūs kaupsite vandenį žemutiniame tvenkinyje,+ 10 apžiūrėsite* Jeruzalės namus ir dalį jų nugriausite sienai sutvirtinti. 11 Tarp abiejų sienų įrengsite talpyklą senojo tvenkinio vandeniui, bet į didį Kūrėją nežvelgsite, nekreipsite dėmesio į tą, kuris visa seniai buvo parengęs.
12 Tą dieną visavaldis Jehova, kareivijų Viešpats,
šauks jus verkti ir raudoti,+
nusiskusti galvas ir apsivilkti ašutines.
13 Bet žmonės švęs ir linksminsis,
skers galvijus, pjaus avis,
valgys mėsą, gers vyną+
ir kalbės: ‘Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime.’“+
14 Tada kareivijų Viešpats Jehova man apreiškė: „Ši kaltė iki pat mirties nebus jums atleista,+ – aš, visavaldis Jehova, kareivijų Viešpats, taip pasakiau.“
15 Visavaldis, kareivijų Viešpats Jehova sako: „Eik pas pareigūną Šebną,+ rūmų prievaizdą, ir sakyk: 16 ‘Ar turi čia ką savo, ar kas nors tau priklauso, kad išsikirtai čia kapavietę?’ Mat jis kertasi sau kapą aukštai, ruošia sau poilsio vietą* uoloje. 17 ‘Žmogau, smarkiai Jehova tave svies žemyn, tverte nutvers, 18 stipriai susuks tave į kamuolį ir svies į platų kraštą. Tenai tu mirsi, tenai liks ir tavo puikieji kovos vežimai – tavo šeimininko namų gėda. 19 Pašalinsiu tave iš tavo vietos, išmesiu iš tarnybos.
20 Tą dieną pašauksiu savo tarną Eljakimą,+ Hilkijo sūnų, 21 aprengsiu tavo drabužiu, sujuosiu tavo juosta+ ir atiduosiu jam į rankas tavo valdžią*. Tada jis bus tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams. 22 Pakabinsiu jam ant peties Dovydo namų raktą.+ Ką jis atrakins, niekas neužrakins, o ką jis užrakins, niekas neatrakins. 23 Kaip kablį įkalsiu jį tvirton vieton, ir jis bus šlovės sostas savo tėvo namams. 24 Jie pakabins ant jo visą jo tėvo namų šlovę*, visus palikuonius ir atžalas – nuo smulkių indų ir dubenėlių iki didelių ąsočių.
25 Tą dieną – tai kareivijų Viešpaties Jehovos žodis – kablio, kuris buvo įkaltas tvirton vieton, nebeliks.+ Jis bus nukirstas ir nukris, o našta, kurią jis laikė, suduš, nes Jehova taip ištarė.’“