Izaijo
27 Tą dieną Jehova, iškėlęs aštrų, didį, tvirtą kalaviją,+
smogs Leviatanui* – tai šliaužiančiai gyvatei,
Leviatanui – tam šliužui besirangančiam.
Siaubūną jūrų jis užmuš.
Jeigu priešas dygiakrūmiais ir piktžolėmis man kelią užtvertų,
sutrypčiau juos ir kaipmat supleškinčiau.
6 Ateinančiomis dienomis Jokūbas įsišaknys,
Izraelis sužydės, išleis atžalas,+
užaugins krašte gausingą derlių.+
7 Ar jį nuplakti baudėjo kirčiais?
Ar nužudyti, kaip kitus jo žuvusiuosius?
8 Tu prieš jį pakilsi ir išvarysi su garsiu riksmu.
Dieną, kai rytys atūš, išguisi su smarkiu vėju.+
9 Štai taip Jokūbo kaltė bus išpirkta,+
štai tokie bus jo nuodėmės pašalinimo vaisiai:
visi aukuro akmenys bus sutrupinti,
kaip sutrupinamos klintys,
10 Įtvirtintasis miestas bus apleistas,
ganyklos, paliktos sau, taps tuščios tarsi dykuma.+
Ten ganysis veršis, ten jis gulės,
ten skabys šakeles.+
Kadangi ši tauta išmanymo neturi,+
jos Kūrėjas nebus jai gailestingas,
nebus jai maloningas tas, kuris ją sukūrė.+
12 Tą dieną nuo Upės* iki pat Egipto sausvagės*+ Jehova krės vaisius, ir jūs, Izraelio žmonės, būsite vienas po kito surinkti.+ 13 Tą dieną bus pučiamas didis ragas,+ ir žmonės, merdintys Asirijos krašte,+ taip pat išblaškytieji Egipto žemėje,+ sueis į Jeruzalę, ant šventojo kalno,+ ir lenksis Jehovai.