Izaijo

28 Vargas prašmatniajam* Efraimo girtuoklių vainikui*,+

vystančiam jo šlovingojo grožio žiedui –

miestui, iškilusiam ant kalvos virš derlingojo slėnio, kur maukiamas vynas!

 2 Štai Jehovos galingas stipruolis

nublokš jį žemėn

tarsi smarki kruša, tarsi niokojanti audra,

tarsi siautulingi vėjai, kylantys kartu su tvano vandenimis.

 3 Puošnieji* Efraimo girtuoklių vainikai

bus sutrypti.+

 4 Vystančiai Efraimo šlovingo grožio gėlei,

iškilusiai ant kalvos virš derlingojo slėnio,

bus kaip figai, subrendusiai anksti, dar prieš vasarą, –

kas nors, vos ją pamatęs, nuskina ir tuoj suvalgo.

 7 Net ir tie svirduliuoja apduję nuo vyno,

šlitiniuoja apkvaitę nuo svaigiojo gėrimo –

ir kunigas, ir pranašas sverdėja abu pasigėrę.

Jiems protas nuo vyno aptemęs,

nuo svaigalų pinasi kojos,

savo regėjimuose jie pasiklydo,

jie klumpa spręsdami bylą.+

 8 Jų stalai šlykščiai apvemti,

nėra nė lopinėlio švarios vietos.

Ar tiems, kuriuos ką tik nujunkė,

kuriuos ką tik nustojo žindyti?

Todėl beeidami jie klups,

virs aukštielninki,

palūš, įklius į spąstus, bus sugauti.+

14 Klausykitės Jehovos žodžio, pasipūtėliai,

valdovai šios tautos, sėdintys Jeruzalėje.

15 Jūs giriatės:

„Sudarėme sandorą su mirtimi,+

susitarėme* su kapu*.

Tvano vandenys ūmai sukils,

bet mūsų nepasieks,

nes prisiglaudėme pas melą,

pasislėpėme pas apgaulę.“+

16 Tad štai ką sako visavaldis Jehova:

„Sione kaip pamatą dedu išbandytą akmenį+ –

brangų kertinį pamato akmenį.+

17 Teisingumas bus mano matuoklė,+

teisumas – mano gulsčiukas*.+

Melo prieglaudą išdaužys kruša,

jūsų priedangą nuplaus potvynis.

18 Jūsų sandora su mirtimi bus nutraukta,

žlugs sutartis, kurią sudarėte su kapu*.+

Gausingi tvano vandenys ūmai sukils

ir jus nušluos.

19 Kaskart, kai jie užeis,

nuniokos jus.+

Jie užplūs jus kas rytą,

vargins dieną ir naktį.

20 Guolis per trumpas, kad užtektų išsitiesti,

apklotas per siauras, kad gerai juo apsiklotum.

21 Jehova pakils kaip seniau ant Peracimų kalno,

rūstybė jį apims kaip kadaise slėnyje prie Gibeono,+

ir jis padarys vieną dalyką – keistą dalyką,

įvykdys savo užmojį – neįprastą užmojį.+

22 Tad liaukitės šaipytis,+

kad pančiai nesuveržtų jūsų dar stipriau,

nes iš paties visavaldžio Jehovos, kareivijų Viešpaties, aš girdėjau,

kad visas kraštas* atiduotas sunaikinti.+

23 Ištempkite ausis, sukluskite,

įsiklausykite į mano žodį.

25 Argi tik lygina žemę

ir neberia į ją juodgrūdžių ir kuminų?

Ar nesėja kviečių, sorų, miežių,

o pakraščiuose – speltos*?+

26 Dievas žmogų pataiso teisingai,

Dievas jį pamoko.+

27 Juk niekas juodgrūdžių nekulia kuliamosiomis rogėmis,+

ant kuminų ratais nevažinėja.

Juodgrūdės bloškiamos lazda,

kuminai – kultuvu.

Ne, nekulia per ilgai,+

nevažinėja ant grūdų arklių traukiamais volais,

kol juos sutraiškys.+

29 Ir visa tai – iš kareivijų Viešpaties Jehovos,

kurio pamokymas* nuostabus,

kurio darbai neprilygstami*.+