Izaijo
41 „Tylėkite, salos! Klausykitės manęs!
Sukaupkite jėgas, tautos!
Eikite čia ir kalbėkite,+
ateikite, kartu bylinėsimės.
Kas jį pakvietė būti tarnu* ir vykdyti teisingumą?
Kas atiduoda jam tautas
ir jo valdžion – karalius?+
Kas juos dulkėmis paverčia savo kalaviju
ir savo lanku išblaško tarsi vėjas šiaudus?
4 Kas visa tai padarė ir įvykdė?
Kieno valia nuo pat pradžios užgimsta kartos?
5 Salos visa tai matydamos išsigando,
žemės pakraščiai ėmė drebėti.
Tautos susibūrė, žygiuoja pirmyn.
6 Kiekvienas padeda savo bičiuliui,
kiekvienas savo broliui sako: „Būk drąsus.“
Apie atliktą darbą sako: „Gerai sulydyta.“
Tada stabą prikala vinimis, kad nenuvirstų.
8 „O tu, Izraeli, esi mano tarnas,+
tu, Jokūbai, esi mano išrinktasis,+
mano draugo Abraomo palikuonis,+
9 kurį iš žemės pakraščių aš paėmiau,+
iš tolimiausių kampų pasišaukiau.
Sustiprinsiu tave ir tau padėsiu,+
remsiu savo teisumo dešine.’
11 Kas ant tavęs niršta, bus sugėdyti ir pažeminti.+
Kas su tavimi kovoja, į nieką pavirs, žūte pražus.+
12 Ieškosi savo priešų, bet nerasi.
Tavo priešininkų nebebus, jų nebeliks.+
13 Juk aš, tavo Dievas Jehova, laikau tave už dešinės.
Aš – tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, aš padėsiu.’+
14 Nebijok, kirminėli* Jokūbai,+
Izraelio tauta, aš tau padėsiu“, – tai Jehovos, tavo Atpirkėjo,+ Izraelio Šventojo, žodis.
Tu kulsi ir triuškinsi kalnus,
pelais kalvas paversi.
Dykumą paversiu vandeningais nendrynais,
išdžiūvusį kraštą – vandens versmėmis.+
Plynėse augs kadagiai,
žaliuos uosiai ir kiparisai,+
20 idant visi matytų ir žinotų,
įsidėmėtų ir suprastų, –
Jehovos ranka visa tai padarė,
Izraelio Šventasis sukūrė.“+
21 „Ginkite savo bylą“, – sako Jehova.
„Įtikinkite mus“, – taria Jokūbo Karalius.
22 „Įtikinkite, pasakykite, kas įvyks.
Išaiškinkite, kas buvo pirmiau,
kad tai apmąstytume* ir žinotume, kuo visa baigsis.
Arba praneškite, kas dar laukia.+
Padarykite ką nors – gera ar bloga,
kad apstulbtume tai išvydę.+
Kas garbina* jus, tų nepakenčiu.+
Valdytojus jis tryps kaip molį,+
mins kaip puodžius molžemį.
26 Kuris iš jūsų pirmiau apie tai paskelbė, kad mes žinotume?
Kuris pranešė iš anksto, kad sakytume: ‘Jis buvo teisus’?+
Nė vienas to nepranešė!
Nė vienas nepaskelbė!
Niekas nė žodžio iš jūsų neišgirdo!“+
27 Aš pirmas paskelbiau Sionui: „Štai! Štai kas įvyks!“+
Pasiųsiu Jeruzalei skelbėją su gera naujiena.+
28 Dairiausi, bet nebuvo nė vieno –
iš jų nebuvo nė vieno, kuris galėtų ką patarti.
Klausinėjau, bet niekas neatsakė.
Jų darbai – niekas.
Jų liedinti stabai – tik vėjas ir tuštybė.+