Apaštalų darbai
23 Paulius apžvelgė Sinedrioną ir tarė: „Vyrai! Broliai! Visa, ką iki pat šiandien aš Dievo akivaizdoje dariau, dariau su gryniausia sąžine.“+ 2 Vyriausiasis kunigas Ananijas liepė greta stovintiems trenkti jam per burną. 3 Paulius tada jam pasakė: „Dievas trenks tau, siena tu pabaltinta! Sėdi čia, kad teistum mane pagal Įstatymą, bet liepi man trenkti peržengdamas Įstatymą?!“ 4 Stovintys šalia tarė: „Tu įžeidinėji vyriausiąjį Dievo kunigą?!“ 5 Paulius pasakė: „Broliai, aš nežinojau, kad jis vyriausiasis kunigas. Juk parašyta: ‘Nekalbėk blogai apie savo tautos vadovą.’“+
6 Žinodamas, kad viena Sinedriono dalis yra sadukiejai, o kita – fariziejai, Paulius jiems sušuko: „Vyrai! Broliai! Aš fariziejus,+ fariziejų sūnus, o esu teisiamas už viltį, kad mirusieji bus prikelti!“ 7 Jam tai pasakius, fariziejai ir sadukiejai susiginčijo, ir susirinkimas pasidalijo, 8 mat sadukiejai sako, kad nei prisikėlimo, nei angelų, nei dvasios nėra, o fariziejai sako, kad yra.+ 9 Taigi kilo didelis triukšmas. Kai kurie Raštų aiškintojai iš fariziejų grupės atsistoję įnirtingai tvirtino: „Mes nematome, kad šitas žmogus būtų kuo kaltas. Juk jeigu jam kalbėjo dvasia ar angelas...“+ 10 Kivirčas labai paaštrėjo, todėl įgulos vadas, pabijojęs, kad jie Pauliaus nesudraskytų, įsakė kareivių daliniui nulipti žemyn, išplėšti jį iš jų ir nuvesti į kareivines.
11 Naktį Viešpats atsistojo šalia Pauliaus ir pasakė: „Būk drąsus!+ Tu gerai paliudijai apie mane Jeruzalėje, taip liudyti turėsi ir Romoje.“+
12 Dienai išaušus žydai ėmė rengti sąmokslą. Jie susisaistė priesaika*, kad nei valgys, nei gers, kol Pauliaus nenužudys. 13 Tą sąmokslą rengė ir priesaiką davė daugiau kaip keturiasdešimt žmonių. 14 Nuėję pas aukštuosius kunigus ir vyresniuosius, jie kalbėjo: „Mes susisaistėme priesaika*, kad neimsime nieko į burną, kol nenužudysime Pauliaus. 15 Todėl dabar drauge su Sinedrionu paprašykite įgulos vadą, kad atvestų jį pas jus, tarsi norėtumėte nuodugniau ištirti jo bylą. O mes būsime pasirengę jį vedamą nužudyti.“
16 Tačiau apie jų rengiamą pasalą nugirdo Pauliaus sesers sūnus ir atėjęs į kareivines jam apie tai pranešė. 17 Tada Paulius pasikvietė vieną iš šimtininkų ir tarė: „Nuvesk šį jaunuolį pas įgulos vadą – jis turi jam kai ką pranešti.“ 18 Šimtininkas nuvedė jį pas vadą ir pasakė: „Kalinys Paulius pasikvietė mane ir paprašė, kad atvesčiau pas tave šitą jaunuolį, nes jis turi tau kažką pasakyti.“ 19 Vadas pasivedė jaunuolį už rankos į šalį ir paklausė: „Ką nori man pranešti?“ 20 Šis ėmė pasakoti: „Žydai susitarė tavęs prašyti, kad rytoj nuvestum Paulių į Sinedrioną, tarsi jie norėtų nuodugniau ištirti jo bylą.+ 21 Tačiau tu nesileisk jų įkalbamas, nes daugiau kaip keturiasdešimt jų vyrų tyko Pauliaus pasaloje. Tie vyrai susisaistė priesaika*, kad nevalgys ir negers, kol su juo nesusidoros.+ Jie jau pasirengę ir laukia tavo sutikimo.“ 22 Vadas jaunuoliui paliepė: „Niekam neprasitark, kad man apie tai pranešei.“ Ir tada jį paleido.
23 Jis pasišaukė du šimtininkus ir tarė: „Parenkite du šimtus kareivių, taip pat septyniasdešimt raitininkų ir du šimtus ietininkų. Tegu trečią nakties valandą* žygiuoja į Cezarėją. 24 Parūpinkite Pauliui žirgų, kad galėtumėte saugiai jį atlydėti pas valdytoją Feliksą.“ 25 Ir jis parašė tokį laišką:
26 „Klaudijus Lisijas siunčia sveikinimus prakilniausiajam valdytojui Feliksui. 27 Šitą vyrą žydai buvo sučiupę ir jau ketino jį nužudyti. Bet aš, sužinojęs, kad jis Romos pilietis,+ atskubėjau su kareiviais ir jį išgelbėjau.+ 28 Norėdamas išsiaiškinti, kuo žydai jį kaltina, nuvedžiau į jų Sinedrioną.+ 29 Sužinojau, kad jie kaltina jį dėl savo Įstatymo klausimų.+ Bet jis nebuvo apkaltintas niekuo, už ką baudžiama mirtimi ar kalėjimo pančiais. 30 Tada man buvo pranešta, kad prieš šį vyrą rengiamas sąmokslas,+ todėl nedelsdamas išsiunčiau jį pas tave ir kaltintojams įsakiau pateikti jam savo kaltinimus tavo akivaizdoje.“
31 Taigi kareiviai, kaip buvo įsakyta, paėmė Paulių+ ir atlydėjo nakčia į Antipatridę. 32 Kitą dieną raitininkai iškeliavo su juo toliau, o kiti kareiviai sugrįžo į kareivines. 33 Atvykę į Cezarėją, raitininkai pristatė Paulių valdytojui ir įteikė laišką. 34 Perskaitęs laišką, valdytojas pasiteiravo, iš kokios provincijos Paulius esąs. Sužinojęs, kad iš Kilikijos,+ 35 tarė: „Aš išklausysiu tavo bylą, kai atvyks tavo kaltintojai.“+ Tada įsakė saugoti Paulių Erodo pretorijuje*.