Amoso
5 „Klausykitės žodžio, kurį jums, Izraelio namai, giedu kaip raudą:
2 ‘Mergelė, Izraelio tauta, parpuolė
ir nebegali atsikelti,
ji guli palikta savame krašte,
nėra kas ją pakeltų.’
3 Juk visavaldis Jehova sako:
‘Štai kas nutiks Izraelio namams: miestas, kuris išžygiuoja su tūkstančiu, beturės tik šimtą,
o kuris išeina su šimtu, beturės vos dešimt išlikusių.’+
4 Taip Izraelio namams sako Jehova:
‘Pareikite pas mane – ir gyvensite.+
neikite į Gilgalą,+ nekelkite kojos į Beer Šebą,+
nes Gilgalas bus išvarytas į tremtį,+
o Betelis nieku* pavirs.
6 Pareikite pas Jehovą – ir gyvensite,+
antraip jis užsiplieks ant Juozapo namų,
praris Betelį, ir nebus kam tą ugnį užgesinti.
8 Juk tai jis padarė Kimachą* ir Kesilį*,+
jis juodžiausią tamsą paverčia rytmečiu
ir dieną padaro tamsią it naktis,+
jis pašaukia jūros vandenis
ir išlieja ant žemės paviršiaus,+ –
Jehova yra jo vardas.
9 Staigią pražūtį jis siųs stipriesiems,
sunaikins tvirtoves.
10 Jūs nekenčiate teisėjų, drausminančių miesto vartuose,
ir tais, kas kalba tiesą, bjauritės.+
11 Iš vargšo nuomą lupate už žemę,*
jo grūdus imate kaip duoklę,+
todėl namuose, kuriuos pasistatėte iš tašytų akmenų, negyvensite+
ir vyno iš puikiųjų vynuogynų, kuriuos įsiveisėte, negersite.+
12 Juk aš žinau, kokia daugybė jūsų maištingų darbų*
ir kokios sunkios jūsų nuodėmės:
jūs engiate teisųjį,
imate kyšius,
miesto vartuose paminate varguolių teises.+
13 Tam metui atėjus, nuovokieji laikysis tyliai,
nes tai bus nelaimės metas.+
Tada, kaip ir sakote,
su jumis bus Jehova, kareivijų Dievas.+
Gal tada Jehova, kareivijų Dievas,
pasigailės Juozapo likučio.’+
16 Todėl taip kalba Jehova, kareivijų Dievas, taip sako Jehova:
‘Visose aikštėse žmonės aimanuos,
visose gatvėse dejuos: „Vargas, vargas!“
Žemdirbiai bus kviečiami gedėti,
raudotojai – raudų raudoti.
17 Visuose vynuogynuose girdėsis aimanos,+
nes aš praeisiu tarp jūsų, – taip sako Jehova.
18 Vargas trokštantiems, kad Jehovos diena greičiau ateitų!+
Ir ko gi Jehovos dieną sulauksite?+
Tamsos, o ne šviesos.+
19 Bus taip, tarsi žmogus bėgtų nuo liūto ir sutiktų mešką
arba parėjęs namo atsiremtų ranka į sieną ir jam įgeltų gyvatė.
20 Tikrai, Jehovos diena bus tamsybė – ne šviesa,
juoda tamsa be jokios prošvaistės.
22 Jei ir aukosite man deginamąsias aukas ir atnašas,
jos manęs nedžiugins.+
Į jūsų bendrystės aukas – į nupenėtus gyvulius – nė nepažvelgsiu.+
23 Šalin nuo manęs su savo giesmių triukšmu!
Jūsų arfų skambesio nenoriu girdėti.+
24 Tesilieja teisingumas it vandenys,+
teisumas – it neišsenkanti srovė.
25 Juk negi aukojote man aukas ir atnašas
tuos keturiasdešimt metų dykumoje, Izraelio namai?+
26 Dabar turėsite išsinešti savo karalių Sikutą ir Kijūną*,
savojo dievo – žvaigždės – atvaizdus, kuriuos sau pasidarėte.
27 Aš išvarysiu jus tremtin anapus Damasko,+ – taip sako tas, kurio vardas Jehova, kareivijų Dievas.’“+