Jobo
35 Elihuvas tęsė:
2 „Nejaugi savo teisumu esi toks tikras, kad sakai:
‘Už Dievą aš esu teisesnis’?+
3 Tu klausi: ‘Argi tau* tai rūpi?
Jei nenusidedu, ar ką laimiu?’+
4 Aš atsakysiu tau,
taip pat bičiuliams+ tavo atsakysiu.
5 Pakelk akis į dangų ir pažvelk,
į debesis, kurie yra aukštybėj, pažiūrėk.+
6 Jei nusidėtum, kaipgi jam pakenktum?+
Ir kas jam, jeigu tavo nuodėmių daugėtų?+
7 Taip pat ir būdamas teisus ar jam ką duotum?
Ką tokio iš tavęs jis gautų?+
8 Nedorumu pakenktum tiktai žmogui – tokiam pačiam kaip tu,
ir teisumu tik žmogaus sūnui tepadėtum.
9 Kenčiantys priespaudą dejuoja,
galingųjų engiami šaukiasi atgaivos.+
10 Nė vienas, deja, neklausia: ‘Kur yra Dievas, mano Kūrėjas,+ –
tas, kuris įkvepia giesmes nakčia giedoti?’+
11 Jis mus pamoko+ daug daugiau nei žemės žvė́ris+
ir duoda išminties daugiau negu padangių paukščiams.
13 Juk tuščio šauksmo* Dievas nesiklauso,+
juk Visagalis jo nepaiso, –
14 juolab jei skundiesi, kad Dievo nematai!+
Tavo byla – jam prieš akis, todėl turi jo laukti.+
15 Nerūstauja jisai, atsiskaityt nereikalauja,
nekreipia dėmesio į tai, kad tu karščiuojies.+
16 Atvėręs lūpas, Jobas niekus kalba,
daugiažodžiauja, nors nieko neišmano.“+