Jobo
36 Elihuvas toliau kalbėjo:
2 „Turėk kantrybės, kol pabaigsiu,
nes apie Dievą dar turiu ką pasakyti.
3 Papasakosiu išsamiai, ką pats žinau,
ir kad teisus mano Kūrėjas, tau įrodysiu.+
4 Tikėk manim, aš nemeluoju,
žodžius šiuos perduodu nuo Visažinio.+
8 O jeigu jie sukaustomi grandinėmis,
jei vargo virvės juos supančioja,
9 tada jis jiems parodo, ką bloga jie padarę,
per savo išdidumą kur suklupę,
10 ausis jų atveria auklybai
ir liepia gręžtis nuo blogų darbų.+
11 Ir jeigu jie tada paklauso, jeigu jam tarnauja,
jų dienos baigiasi didžioj gerovėj,
laimingai nugyvena likusius metus.+
13 Kurie širdy yra bedieviai*, tie apmaudauja,
net jo supančioti pagalbos nesišaukia.
15 O vargšams Dievas padeda jų varguose,
jiems atveria ausis, kai jie į priespaudą patenka.
16 Ir iš nelaimės žiočių jis tave ištraukia,+
į erdvę išveda, į laisvę,+
skaniausiais valgiais stalą tavo atgaivai nukrauna.+
17 Tau palengvės, kai pamatysi, kad nuosprendžio nedorėlis sulaukė,+
kad nuosprendis paskelbtas, teisingumas įgyvendintas.
18 Tiktai žiūrėk, kad įniršio pagautas neimtum piktdžiugiauti+
ir kad tavęs iš kelio niekas neišvestų dideliu kyšiu.
19 Tada, jei ir pagalbos šauktumeis,
jei ir labiausiai stengtumeis, nelaimės neišvengtum.+
20 Nelauk, kada ateis naktis,
kai žmonės bus iš savo vietos dingę.
21 Ir saugokis, kad į piktybę nepalinktum,
vietoj kentėjimų ją pasirinkęs.+
22 Tik pagalvok, kokia galybė Dievo!
Kas kitas gali taip pamokyti kaip jis?
25 Nors žmonija visa juos regi,
mirtingasis į juos tiktai iš tolo žvelgia.
29 Ar kas supras, kaip debesų paklotė nusidriekia
ir kaip iš palapinės jo pasipila griausmai?+
30 Štai viršum jos žaibus jisai išskleidžia,+
apdengia vandenų gelmes.
32 Suėmęs žaibą rankomis,
į taikinį nukreipia.+
33 Griausmas praneša, kad jis artėja.
Kas ateina, žino net galvijai.