Jobo
42 Tada Jobas Jehovai atsakė:
3 Tu sakei: ‘Kas temdo mano užmojus kalbėdamas, ko neišmano?’+
Aš iš tiesų kalbėjau, ko neišmanau,
kalbėjau apie tai, kas mano suvokimą viršija, ko nežinau.+
4 Tu sakei: ‘Klausykis, aš kalbėsiu.
Tavęs aš klausiu, o tu man atsakyk.’+
5 Anksčiau buvau apie tave tiktai girdėjęs,
o dabar savo paties akim tave regiu.
7 Baigęs kalbėti su Jobu, Jehova kreipėsi į temaną Elifazą. Jehova jam tarė:
„Degu pykčiu ant tavęs ir ant tavo dviejų bičiulių,+ nes, priešingai nei mano tarnas Jobas, kalbėjote netiesą apie mane.+ 8 Dabar paimkite septynis jaučius ir septynis avinus, nueikite pas mano tarną Jobą ir paaukokite už save deginamąją auką. Mano tarnas Jobas už jus melsis,+ ir aš tikrai išklausysiu jo prašymą ir neatmokėsiu jums už jūsų kvailumą – už tai, kad, priešingai nei mano tarnas Jobas, kalbėjote netiesą apie mane.“
9 Taigi temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras nuėję atliko, ką Jehova jiems buvo liepęs, ir Jehova išklausė Jobo maldą.
10 Po to, kai Jobas už savo bičiulius pasimeldė,+ Jehova išvadavo jį iš negandų+ ir grąžino jam gerovę. Jehova suteikė Jobui dukart tiek, kiek jis turėjo pirmiau.+ 11 Pas Jobą į namus susirinko jo broliai, seserys ir visi, kurie iš anksčiau jį pažinojo,+ ir drauge su juo vaišinosi. Jie atjautė jį ir guodė dėl visų nelaimių, kurias Jehova jam buvo leidęs patirti. Kiekvienas davė jam po kesitą* ir po aukso žiedą.
12 Tolesnį Jobo gyvenimą Jehova laimino labiau negu jo pradžią.+ Jobas užgyveno 14 000 avių, 6000 kupranugarių, 2000 galvijų* ir 1000 asilių.+ 13 Be to, susilaukė dar septynių sūnų ir trijų dukterų.+ 14 Pirmąją dukterį pavadino Jemima, antrąją – Kecija, o trečiąją – Keren Hapucha. 15 Visame krašte nebuvo moterų, gražesnių už Jobo dukteris. Tėvas davė joms paveldo dalį, kaip ir jų broliams.
16 Jobas gyveno dar 140 metų ir matė savo vaikus ir vaikaičius – keturias kartas. 17 Jobas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu.