Jozuės
14 O štai izraelitų paveldas, kurį kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė ir Izraelio giminių vyriausieji jiems padalijo Kanaano krašte.+ 2 Kaip Jehova per Mozę buvo įsakęs, paveldas devynioms ir pusei giminės buvo padalytas metant burtą.+ 3 Kitoms dviem ir pusei giminės Mozė jau buvo davęs paveldą kitapus Jordano,+ o levitams paveldo jis nedavė, kaip kad davė kitoms giminėms.+ 4 Iš Juozapo palikuonių kilo dvi giminės+ – Manaso ir Efraimo.+ Levitai žemės dalies krašte negavo, tik miestus apsigyventi+ ir ganyklas savo gyvuliams ir visam savo ūkiui.+ 5 Izraelitai paskirstė žemę taip, kaip Jehova buvo įsakęs Mozei.
6 Į Gilgalą+ pas Jozuę atėjo Judo žmonės. Kalebas,+ kenazo Jefunės sūnus, jam tarė: „Tu gerai žinai, ką Jehova prie Kadeš Barnėjos+ pasakė+ apie tave ir mane Dievo vyrui Mozei.+ 7 Buvau keturiasdešimties, kai Jehovos tarnas Mozė siuntė mane iš Kadeš Barnėjos išžvalgyti krašto.+ Grįžęs papasakojau jam viską taip, kaip liepė širdis.+ 8 Mano broliai, kurie ėjo su manimi, savo kalbomis žmonėms atėmė drąsą*, o aš visa širdimi buvau su Jehova, savo Dievu.+ 9 Mozė tada prisiekė: ‘Žemė, į kurią buvai įkėlęs koją, amžiais bus tavo ir tavo sūnų paveldas, nes tu visa širdimi buvai su Jehova, mano Dievu.’+ 10 Jehova, kaip ir buvo pažadėjęs,+ saugojo mano gyvastį+ tuos keturiasdešimt penkerius metus nuo pat dienos, kai Jehova ištarė šį pažadą Mozei, – dar tada, kai Izraelis klajojo po dykumą.+ Dabar man jau aštuoniasdešimt penkeri ir tebesu su jumis. 11 Aš toks pat tvirtas kaip tą dieną, kai Mozė mane išsiuntė. Jėgų tebeturiu kiek anuomet – galiu kariauti, galiu dar daug nuveikti. 12 Tad duok man aukštumas, kurias Jehova tądien man pažadėjo. Nors, kaip tada girdėjai, ten dideliuose įtvirtintuose miestuose+ gyvena anakiečiai,+ Jehova tikrai bus su manimi+ ir aš juos išvarysiu, kaip Jehova yra pažadėjęs.“+
13 Jozuė palaimino Jefunės sūnų Kalebą ir davė jam kaip paveldą Hebroną.+ 14 Taip Hebronas tapo Kalebo, kenazo Jefunės sūnaus, paveldu ir priklauso jam iki šios dienos, nes jis visa širdimi buvo su Jehova, Izraelio Dievu.+ 15 Hebrono ankstesnis vardas buvo Kirjat Arba.+ (Mat buvo toks vyras, vardu Arba, žymiausias tarp anakiečių.) Ir kraštas ilsėjosi nuo karų.+