Pakartoto Įstatymo
9 Klausykis, Izraeli! Šiandien kelsiesi per Jordaną.+ Tu užimsi stipresnių ir galingesnių už tave tautų+ žemes ir didelius miestus su dangų siekiančiais mūrais.+ 2 Nugalėsi anakiečius – tvirtus ir aukštaūgius žmones,+ apie kuriuos žinai ir girdėjai sakant: ‘Kas gali atsilaikyti prieš Anako sūnus?’ 3 Tad dabar įsidėmėk: Jehova, tavo Dievas, eina pirma tavęs.+ Jis yra ryjanti ugnis+ ir tuos žmones išnaikins. Dievas parklupdys juos tavo akivaizdoje ir tu juos veikiai išvarysi ir išnaikinsi, kaip Jehova yra pasakęs.+
4 Kai Jehova, tavo Dievas, pašalins juos tau iš kelio, nemanyk širdyje: ‘Dėl mūsų teisumo Jehova atidavė mums šį kraštą.’+ Iš tikrųjų tas tautas Jehova išvaro dėl jų nedorumo.+ 5 Jis leidžia jums paveldėti kraštą ne dėl to, kad būtumėte teisūs ir doros širdies, o dėl to, kad tautos, kurias Dievas Jehova išvaro jums iš kelio, yra nedoros,+ ir dėl to, kad Jehova laikosi žodžio, kurį yra davęs jūsų protėviams Abraomui,+ Izaokui+ ir Jokūbui.+ 6 Taigi žinokite, kad šį puikų kraštą Jehova, jūsų Dievas, atiduoda jums ne dėl jūsų teisumo, nes iš tikrųjų esate kietasprandė tauta.+
7 Prisiminkite, kaip mėginote savo Dievo Jehovos kantrybę dykumoje,+ niekada to nepamirškite. Nuo pat dienos, kai palikote Egiptą, iki atėjote į šią žemę, prieš Jehovą maištavote.+ 8 Jehovos kantrybę mėginote ir prie Horebo. Jehovą jūs taip supykdėte, kad jis buvo pasiruošęs jus sunaikinti.+ 9 Aš užkopiau į kalną paimti akmens plokščių+ – plokščių sandoros, kurią su jumis sudarė Jehova,+ – ir nevalgęs, negėręs išbuvau ten 40 dienų ir 40 naktų.+ 10 Jehova davė man dvi akmens plokštes, prirašytas savo paties pirštu. Jose buvo žodžiai, kuriuos Jehova jums paskelbė kalbėdamas iš ugnies tą dieną, kai buvote susirinkę prie kalno.+ 11 Taigi praėjus 40 dienų ir 40 naktų Jehova padavė man tas akmenines sandoros plokštes. 12 Jehova man tarė: ‘Kelkis ir skubiai leiskis žemyn, nes tauta, kurią išvedei iš Egipto, elgiasi nedorai.+ Greitai jie nuklydo nuo kelio, kurį jiems buvau nurodęs. Jie nusiliejo sau stabą!’+ 13 Dar Jehova man pasakė: ‘Matau, kad ši tauta išties kietasprandė!+ 14 Todėl pasitrauk, leisk man juos sunaikinti. Aš ištrinsiu jų vardą po dangumi ir iš tavęs iškildinsiu kitą tautą, galingesnę ir gausesnę.’+
15 Abiem sandoros plokštėmis nešinas nusileidau žemyn nuo kalno+ – visas kalnas skendėjo liepsnose.+ 16 Tada pamačiau, kad nusidėjote savo Dievui Jehovai. Jūs nusiliedinote veršį! Kaip greit nuklydote nuo kelio, kurį Jehova buvo parodęs!+ 17 Iškėlęs plokštes trenkiau žemėn ir jūsų akivaizdoje sudaužiau.+ 18 Kaip ir pirmąsyk, parpuoliau kniūbsčias priešais Jehovą ir gulėjau 40 dienų ir 40 naktų. Aš nei valgiau, nei gėriau,+ nes Jehovos akivaizdoje elgėtės nedorai ir savo nuodėmėmis jį įskaudinote. 19 Išsigandau Jehovos degančios rūstybės,+ nes jis jau ketino jus sunaikinti. Vis dėlto Jehova išklausė mane ir tąkart.+
20 Jehova taip supyko ant Aarono, kad buvo pasiruošęs atimti jam gyvastį.+ Bet aš maldavau už Aaroną. 21 Tada paėmiau jūsų padarytą veršį,+ per kurį nusidėjote, ir įmečiau į ugnį. Viską sutrupinau, sutryniau į dulkes ir subėriau į upelį, atitekantį nuo kalno.+
22 Jehovos kantrybę mėginote ir prie Taberos,+ Masos,+ Kibrot Taavos.+ 23 Kai Jehova siuntė jus iš Kadeš Barnėjos+ sakydamas: ‘Eikite ir užimkite kraštą, kurį jums atiduodu’, jūs vėl pasipriešinote savo Dievo Jehovos įsakymui.+ Savo Dievu jūs netikėjote+ ir jo neklausėte. 24 Visą laiką, kiek jus pažįstu, prieš Jehovą maištavote.
25 Parpuoliau priešais Jehovą ir kniūbsčias gulėjau jo akivaizdoje 40 dienų ir 40 naktų,+ nes Jehova norėjo jus sunaikinti. 26 Maldavau Jehovos ir jam sakiau: ‘Visavaldi Jehova, nepražudyk savo tautos, nes jie – tavo nuosavybė*,+ tu savo didybe juos atpirkai ir išvedei iš Egipto galinga ranka.+ 27 Prisimink savo tarnus Abraomą, Izaoką ir Jokūbą,+ atleisk šiai tautai už jos užsispyrimą, piktenybę ir nuodėmę,+ 28 kad krašto, iš kurio mus išvadavai, gyventojai paskui nekalbėtų: „Jehova nepajėgė atvesti jų į pažadėtą žemę. Jis nekentė jų, todėl išvedė, kad pražudytų dykumoje.“+ 29 Juk jie yra tavoji tauta, tavo paties nuosavybė*+ – žmonės, kuriuos tu išvedei didžia galia ir iškelta ranka.’+