Psalmynas

50 Jehova, dievų Dievas,+ kalba,

sušaukia visą žemę

nuo rytų lig vakarų.

Jo priešaky – ryjanti ugnis,+

aplinkui jį – siaučianti audra.+

 4 Dangaus aukštybes ir žemę jis šaukia+

į savo tautos teismą:+

 5 „Surinkite mano ištikimuosius,

kurie su manimi sudaro sandorą per auką.“+

 6 Dangus skelbia jo teisumą,

nes Dievas pats yra Teisėjas.+ (Sela.)

 7 „Klausykis, mano tauta, aš kalbėsiu,

liudysiu prieš tave, Izraeli.+

 8 Ne dėl aukų tave drausminu,

ne dėl tavo deginamųjų aukų – jos nuolat man prieš akis.+

 9 Nereikia man nei jaučio iš tavo aptvarų,

nei ožių iš tavo gardų.+

10 Mano yra visi miško žvėrys,+

visi gyvūnai ant tūkstančio kalvų.

11 Pažįstu kiekvieną kalnų paukštį,+

mano yra visa, kas laukuose knibžda.

12 Net jei alkanas būčiau, tau nesakyčiau,

nes žemė ir visa, kas joje, yra mano.+

14 Verčiau aukok Dievui padėką,+

tesėk savo įžadus Aukščiausiajam,+

15 šaukis manęs nelaimės dieną.+

16 O nedorėliui Dievas tars:

„Kaip tu drįsti kalbėti apie mano nuostatus,+

šnekėti apie mano sandorą?+

17 Juk tu nepakenti auklybos*,

mano žodžių nepaisai*.+

18 Vagį matydamas, jį pateisini,*+

su svetimautojais bičiuliaujiesi.

19 Duodi valią lūpoms pikta kalbėti,

apgaulė prilipusi prie tavo liežuvio.+

20 Tu sėdi ir apkalbi brolį,+

savo motinos sūnaus kaltes atidengi*.

21 Kai šitaip elgeisi, tylėjau,

todėl manei, kad aš esu toks kaip tu.

Bet dabar tave drausminsiu,

dabar tave kaltinsiu.+

Kuris teisingu keliu eina,

pamatys, kaip Dievas jį išgelbės.“+