Izaijo
29 „Ak, Arieli, Arieli*! Mieste, kuriame gyveno Dovydas!+
Teeina metai po metų,
tesisuka švenčių ratas.+
2 Bet aš užtrauksiu Arieliui nelaimę,+
gedės jo ir raudos,+
jis taps man tarsi Dievo aukuro žaizdras.+
Tai nutiks akimoju, staiga.+
6 Kareivijų Viešpats Jehova pakils tavęs gelbėti –
jis siųs griausmus, žemės drebėjimą ir stiprų dundesį,
vėją, viesulą ir ryjančias ugnies liepsnas.“+
7 Tada pulkai visų tautų, kariaujančių su Arieliu,+ –
visi, kas pakilo prieš jį į kovą,
apstatė apgulos bokštais
ir jį suspaudė, –
pavirs į sapną, į nakties regėjimą.
8 Alkanas žmogus, sapnuojantis, kad valgo,
vis tiek pabunda alkanas,
arba ištroškęs, sapnuojantis, kad geria,
vis tiek pabunda išsekęs, troškulio kamuojamas.
Taip nutiks ir tautų pulkams,
kovojantiems prieš Siono kalną.+
Esate girti net ir negėrę vyno,
svirduliuojate nė neragavę svaigiojo gėrimo,
11 Visi šie regėjimai jums – tarsi knygoje užantspauduoti žodžiai.+ Jei paduosite ją mokančiam skaityti ir prašysite: „Nagi, perskaityk“, jis atsakys: „Negaliu, tai užantspauduota.“ 12 O jei paduosite nemokančiam skaityti ir prašysite: „Nagi, perskaityk“, jis atsakys: „Negaliu, nemoku skaityti.“
13 Jehova sako: „Ši tauta tik kalba, kad artinasi prie manęs,
jie garbina mane lūpomis,+
bet jų širdis nuo manęs nutolusi.
Jie tik žmonių priesakų išmokę laikytis,+ – tiek manęs ir tebijo.
Jų išminčių išmintis niekais pavirs,
supratimas bus paslėptas nuo jų galvočių.“+
15 Vargas tiems, kurie visaip stengiasi slėpti nuo Jehovos savo užmačias!+
Jie savo darbus daro tamsoje sakydami:
„Kas gi mus mato?
Kas apie mus žino?“+
16 Kaip jūs viską iškraipote!
Argi puodžius lygintinas su moliu?+
Argi dirbinys gali sakyti apie savo dirbėją:
„Jis manęs nepadarė“?+
Arba lipdinys apie savo lipdytoją:
„Jis nieko neišmano“?+
18 Tą dieną kurtieji išgirs šios knygos žodžius
ir aklieji išeis iš niūrios tamsybės, jų akys regės.+
19 Romieji džiaugte džiaugsis Jehova,
vargdieniai – Izraelio Šventuoju.+
20 Engėjo nebebus,
pasipūtėlio neliks,
sunaikinti bus visi, kurie rezga pikta,+
21 kurie melais užtraukia kitiems kaltę,
kurie miesto vartuose spendžia pinkles gynėjui*+
ir melagingais kaltinimais sužlugdo teisųjį.+
22 Tad štai ką Jokūbo namams sako Jehova, Abraomo gelbėtojas:+
Jis pašlovins Jokūbo Šventąjį,
pajaus pagarbią baimę Izraelio Dievui.+
24 Tie, kurių dvasia paklydusi, įgis supratimo,
murmėtojai įsiklausys į pamokymą.“