1 Karalių

3 Saliamonas susigiminiavo su Egipto valdovu faraonu – vedė faraono dukterį+ ir apgyvendino ją Dovydo mieste.+ Čia ji gyveno, iki Saliamonas užbaigė statyti savo rūmus,+ Jehovos Namus+ ir sieną aplink Jeruzalę.+ 2 Žmonės aukas tebeaukojo šventavietėse,+ nes Namai Jehovos vardui dar nebuvo pastatyti.+ 3 Saliamonas mylėjo Jehovą ir laikėsi savo tėvo Dovydo nurodymų. Tačiau jis irgi atnašavo ir degino aukas šventavietėse.+

4 Kartą karalius nuėjo aukoti aukų į Gibeoną, nes ten buvo didžioji* šventavietė.+ Saliamonas atnašavo ant aukuro tūkstantį deginamųjų aukų.+ 5 Gibeone naktį Jehova pasirodė Saliamonui sapne. „Prašyk, ko norėtum, kad tau duočiau“, – tarė jam Dievas.+ 6 Saliamonas atsakė: „Tavo didi ištikimoji meilė lydėjo mano tėvą, tavo tarną Dovydą, nes tavo akyse jis buvo ištikimas, teisus ir doros širdies. Iki pat šiol tavo didi ištikimoji meilė jo nepaliko – davei jam sūnų, kuris dabar sėdi jo soste.+ 7 Taigi, Jehova, mano Dieve, karaliumi vietoj mano tėvo Dovydo tu padarei mane, savo tarną, nors esu dar jaunas ir nepatyręs*.+ 8 Tavo tarnas valdo tautą, kurią tu esi išsirinkęs,+ – tautą gausingą, kurios nei aprėpti, nei suskaičiuoti neįmanoma. 9 Todėl suteik savo tarnui klusnią širdį, kad gebėčiau teisti tavąją tautą+ ir atskirčiau gera nuo bloga.+ Juk kaipgi kitaip galėčiau teisti tavo gausingą* tautą?“

10 Toks Saliamono prašymas Jehovai patiko.+ 11 Dievas jam tarė: „Kadangi neprašei sau nei ilgo gyvenimo, nei turtų, nei priešų gyvybės, prašei tik išmanymo byloms spręsti,+ 12 aš padarysiu, kaip prašei:+ duosiu tau išmintingą, išmanančią širdį.+ Tokio kaip tu nebuvo prieš tave, ir po tavęs kito tokio nebus.+ 13 Duosiu tau ir tai, ko neprašei,+ – turtų ir šlovės.+ Kol gyvas būsi, joks karalius tau nė iš tolo neprilygs.+ 14 Jeigu eisi mano keliais ir laikysiesi mano nuostatų ir įsakymų kaip tavo tėvas Dovydas,+ suteiksiu tau ir ilgą gyvenimą.“+

15 Saliamonas pabudo ir suprato, kad tai Dievas jam kalbėjo sapne. Tada jis sugrįžo į Jeruzalę ir priešais Jehovos Sandoros Skrynią atnašavo deginamąsias ir bendrystės aukas,+ o visiems savo tarnams suruošė vaišes.

16 Tuo laiku dvi paleistuvės* atėjo pas karalių ir stojo jo akivaizdon. 17 „Dovanok, mano viešpatie! – prakalbo viena. – Aš ir šita moteris gyvename vienuose namuose, ir jai esant namuose aš pagimdžiau. 18 O trečią dieną po to, kai pagimdžiau aš, pagimdė ir šita moteris. Ten buvome tik mudvi, daugiau namuose nieko nebuvo. 19 Šitos moters sūnus naktį mirė, nes ji miegodama jį užspaudė. 20 Tada, tavo vergei bemiegant, jinai vidury nakties atsikėlė, paėmė man iš pašonės sūnų ir pasiguldė prie savęs, o man į glėbį paguldė savo negyvą sūnų. 21 Kai rytą atsikėliau sūnaus žindyti, žiūriu – jis nebegyvas! Bet gerai įsižiūrėjusi supratau, kad tai ne tas pats sūnus, kurį buvau pagimdžiusi.“ 22 O kita moteris tvirtino: „Ne! Tai mano sūnus gyvas, o tavo miręs!“ Tačiau pirmoji nenusileido: „Ne! Tai tavo sūnus miręs, o mano gyvas!“ Taip jos ir ginčijosi karaliaus akivaizdoje.

23 Galiausiai prabilo karalius: „Viena sako: ‘Gyvasis yra mano sūnus, o miręs – taviškis!’, kita tvirtina: ‘Ne, tai tavo sūnus miręs, o manasis gyvas!’“ 24 Tada įsakė: „Atneškite man kalaviją.“ Kai kalavijas buvo atneštas, 25 karalius liepė: „Padalykite gyvąjį vaiką į dvi dalis ir duokite pusę vienai ir pusę kitai!“ 26 Moteriai, kurios sūnus buvo gyvasis, taip sukilo motiniški jausmai, kad ji puolė karaliaus maldauti: „Dovanok, mano viešpatie! Tegul ji pasiima gyvąjį vaiką, tik nežudyk jo!“ O kita sakė: „Tenebus nei tau, nei man! Padalykit jį perpus!“ 27 Karalius tarė: „Atiduokite gyvąjį vaiką pirmajai moteriai. Nežudykite jo, nes ji yra jo motina.“

28 Visas Izraelis išgirdo, kaip karalius išsprendė tą bylą, ir už tai jį labai gerbė*.+ Žmonės matė, kad karalius teisingumui vykdyti turi Dievo išminties.+