Išėjimo

18 Midjano kunigas Jetras, Mozės uošvis,+ išgirdo, ką Dievas padarė dėl Mozės ir savo tautos Izraelio – kaip Jehova išvedė Izraelį iš Egipto krašto.+ 2 Pas Jetrą tuo metu gyveno Mozės žmona Cipora, mat Mozė buvo ją parsiuntęs namo 3 su abiem sūnumis.+ Vieno jų vardas buvo Geršomas*.+ Mozė taip jį pavadino sakydamas: „Esu svetimšalis, gyvenu svetimoje žemėje.“ 4 Kitą jis pavadino Eliezeru* sakydamas: „Mano tėvo Dievas yra mano padėjėjas; jis apsaugojo mane nuo faraono kalavijo.“+

5 Taigi Mozės uošvis Jetras drauge su Mozės sūnumis ir žmona atėjo į dykumą, prie Dievo kalno,+ kur Mozė buvo apsistojęs. 6 Jis pasiuntė Mozei žinią: „Aš, tavo uošvis Jetras,+ su tavo žmona ir abiem jos sūnumis ateinu pas tave.“ 7 Tai sužinojęs, Mozė išėjo uošvio pasitikti. Jis žemai nusilenkė ir jį pabučiavo. Vienas kito pasiteiravę, kaip sekasi, abu nuėjo į palapinę.

8 Mozė papasakojo uošviui visa, ką Jehova padarė faraonui ir Egiptui vaduodamas Izraelį,+ kokius vargus jiems teko kelionėje patirti+ ir kaip Jehova juos gelbėjo. 9 Jetras džiaugėsi girdėdamas, kiek gera Jehova padarė Izraeliui ir kaip išgelbėjo jį iš Egipto*. 10 „Šlovė Jehovai, kuris išvadavo jus iš Egipto ir iš faraono rankų ir išgelbėjo tautą iš Egipto priespaudos, – sakė Jetras. – 11 Dabar aš matau, kad Jehova yra galingesnis už visus kitus dievus,+ – girdėjau, ką jis padarė tiems, kurie įžūliai elgėsi su jo tauta.“ 12 Tada Mozės uošvis Jetras aukojo* Dievui deginamąją auką ir atnašas, ir Aaronas su visais Izraelio seniūnais atėję vaišinosi drauge su Mozės uošviu Dievo akivaizdoje.

13 Kitą dieną Mozė, kaip įprasta, sėdosi žmonėms teisėjauti. Žmonės stoviniavo prie Mozės nuo ryto iki vakaro. 14 Matydamas visa, ką žmonių labui Mozė daro, uošvis paklausė: „Kodėl taip darai? Kodėl sėdi vienas ir ko visi šie žmonės stovi tavo akivaizdoje nuo ryto iki vakaro?“ 15 Mozė uošviui atsakė: „Žmonės eina pas mane norėdami Dievo pasiklausti. 16 Kilus nesutarimui, jie kreipiasi į mane, kad jį išspręsčiau, ir aš paskelbiu jiems Dievo sprendimus ir įsakus.“+

17 Uošvis Mozei tarė: „Negerai darai. 18 Pats išvargsi ir žmones nuvarginsi. Šita našta tau per didelė, vienas jos nepaneši. 19 Paklausyk, duosiu tau patarimą, ir Dievas bus su tavimi.+ Tu esi žmonių atstovas Dievo akivaizdoje,+ todėl turi pateikti Dievui jų bylas,+ 20 mokyti juos potvarkių ir įstatymų,+ rodyti kelią, kuriuo dera eiti, ir aiškinti, kokios yra jų priedermės. 21 Tačiau vertėtų iš tautos parinkti sumanių dievobaimingų vyrų,+ kurie yra patikimi ir bodisi nešvaraus pelno,+ ir paskirti juos vadovauti tūkstančiams, šimtams, penkiasdešimtims ir dešimtims.+ 22 Kilus ginčui,* tegul jie žmonėms teisėjauja. Sunkiais atvejais tesikreipia į tave,+ o patys tegul sprendžia mažesnes bylas. Pasidalyk su jais našta ir tau bus lengviau.+ 23 Jeigu taip darysi – ir Dievas tau taip įsako, – pats nepervargsi ir žmonės grįš į namus patenkinti.“

24 Mozė uošvio paklausė ir viską padarė, kaip šis sakė. 25 Jis išsirinko iš tautos sumanių vyrų ir paskyrė juos tautos vadais – tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais. 26 Tie vyrai pradėjo spręsti žmonių bylas. Sunkesnes jie perduodavo Mozei,+ o patys spręsdavo lengvesnes. 27 Paskui Mozė išlydėjo uošvį+ ir šis grįžo į savo kraštą.