Psalmynas
71 Prie tavęs, Jehova, aš glaudžiuosi.
Tegul netenka raudonuoti man iš gėdos.+
2 Gelbėk ir vaduok mane dėl savojo teisumo,
palenkęs ausį išklausyk ir gelbėk!+
3 Būki man uolų tvirtovė,
kurion pabėgti visada galėčiau.
Įsakyki gelbėti mane,
juk tu – mano uola, mano tvirtovė.+
4 Iš nedorėlio nagų, manasis Dieve, išvaduok mane,+
iš neteisybę darančio žmogaus, engėjo gniaužtų!
5 Juk tu – mana viltis, Jehova, Visavaldi,
tavim nuo jaunumės pasitikiu,+
6 aš kliaujuos tavimi nuo pat gimimo.
Tai tu mane iš motinos įsčių išvedei,+
tave aš nuolat šlovinu.
7 Aš daug kam stebuklu tapau,
nes tu – saugiausias mano prieglobstis.
8 Mano lūpos sklidinos gyriaus,+
apie tavo didybę visą dieną šneku.
10 Piktai apie mane kalba priešai,
mano gyvasties tykantys tariasi tarpusavy:+
11 „Dievas jį paliko,
tad vykimės jį ir sučiupkim, nes nėra kas jį gelbsti!“+
12 Dieve, nesilaikyk nuo manęs atokiai,
mano Dieve, skubėk man į pagalbą!+
13 Tebus sugėdinti ir tepražus
visi, kas mane puola.+
Paniekinimu, negarbe tebus jie apvilkti –
visi, kas man nelaimės linki.+
14 O aš – aš kantriai lauksiu
ir prie šlovės tavosios dar pridėsiu.
15 Tavo teisumą mano lūpos apsakys+
ir visą dieną skelbs, kaip tu savuosius gelbsti,
nors pats aprėpti to nepajėgiu.+
16 Apie galybę tavo pasakoti eisiu,
Jehova, Visavaldi,
teisumą tavąjį minėsiu – vien tik tavo!
18 Dieve, nepalik manęs net kai pasensiu ir pražilsiu,+
kad būsimajai kartai galėčiau apsakyti tavo jėgą*,
galybę tavo – visiems, kas dar ateis.+
19 Tavo teisumas, Dieve, aukštybes siekia,+
didžių darbų esi padaręs.
Dieve, kas gali tau prilygti?+
20 Nors vargo ir nelaimių daug davei patirti,+
jėgas atnaujink,
21 ir vėl suteik didybės,
apglėbk mane, paguosk.
22 Tada aš arfa skambindamas šlovinsiu tave
už tai, kad tu toks ištikimas, Dieve.+
Lyra pritardamas giedosiu tau,
Šventasis Izraelio.