1 Karalių

11 Be faraono dukters,+ karalius Saliamonas mylėjo ir daugybę kitų svetimtaučių moterų:+ moabičių,+ amoničių,+ edomičių, sidoniečių+ ir hetičių.+ 2 Tos moterys buvo iš tautų, apie kurias Jehova izraelitams buvo pasakęs: „Nesusidėkite su tais žmonėmis* ir nepriimkite jų į savo tarpą, nes jie tikrai palenks jūsų širdis prie savo dievų.“+ Tačiau Saliamonas prie jų prisirišo, jas* pamilo. 3 Jis turėjo 700 karalienių ir 300 sugulovių. Ilgainiui žmonos palenkė jo širdį. 4 Saliamonui pasenus,+ žmonos palenkė jo širdį prie kitų dievų+ ir, priešingai negu jo tėvas Dovydas, jis nebebuvo visa širdimi atsidavęs Jehovai. 5 Saliamonas ėmė garbinti sidoniečių deivę Astartę+ ir amonitų bjaurastį Milkomą.+ 6 Taigi Saliamonas darė, kas nedora Jehovos akyse, ir nebuvo iki galo ištikimas Jehovai kaip jo tėvas Dovydas.+

7 Ant kalno priešais Jeruzalę Saliamonas įrengė šventavietę+ moabitų bjaurasčiai Kemošui ir amonitų bjaurasčiai Molechui.+ 8 Taip jis padarė dėl visų savo svetimtaučių žmonų, aukojančių atnašas ir leidžiančių aukų dūmus saviems dievams.

9 Jehova užsirūstino ant Saliamono dėl to, kad jo širdis nusigręžė nuo Jehovos, Izraelio Dievo,+ kuris du kartus buvo jam pasirodęs+ 10 ir įspėjęs, kad nenusektų paskui svetimus dievus.+ Bet Jehovos įspėjimų jis nepaisė. 11 Todėl Jehova Saliamonui pasakė: „Kadangi taip pasielgei ir nesilaikei mano sandoros ir įstatų, nors buvau prisakęs jų laikytis, aš plėšte išplėšiu karalystę iš tavęs ir atiduosiu ją vienam iš tavo tarnų.+ 12 Tačiau, kol tu gyvas, dėl tavo tėvo Dovydo šito nedarysiu. Išplėšiu ją iš tavo sūnaus rankos.+ 13 Tiesa, visos karalystės iš jo neatimsiu.+ Dėl savo tarno Dovydo ir dėl Jeruzalės, kurią esu pasirinkęs,+ paliksiu tavo sūnui vieną giminę.“+

14 Tada Jehova prieš Saliamoną pakėlė priešą+ – edomitą Hadadą, žmogų iš karališkosios Edomo šeimos.+ 15 Anuomet, kai Dovydas nugalėjo Edomą,+ kariuomenės vadas Joabas, nuėjęs laidoti žuvusiųjų, užsimojo išžudyti visus Edomo vyrus. 16 Joabas ir visas Izraelis išbuvo Edomo krašte šešis mėnesius ir per tą laiką visus jų vyrus išnaikino. 17 Tačiau Hadadui kartu su keletu edomitų, savo tėvo tarnų, pavyko pasprukti ir jie patraukė į Egiptą. Hadadas tada buvo dar vaikas. 18 Palikę Midjaną, jie nukeliavo į Paraną.+ Iš ten, pasiėmę daugiau vyrų, nuvyko į Egiptą, pas Egipto valdovą faraoną. Šis paskyrė Hadadui namus, žemės, aprūpino jį maistu. 19 Hadadas įgijo tokį faraono palankumą, kad šis į žmonas jam davė savo žmonos, valdovės* Tachpenesės, seserį. 20 Tachpenesės sesuo pagimdė jam sūnų Genubatą, ir Tachpenesė jį augino* faraono rūmuose. Genubatas augo faraono rūmuose tarp faraono sūnų.

21 Egipte išgirdęs, kad Dovydas jau atgulė prie savo protėvių+ ir kad kariuomenės vadas Joabas yra miręs,+ Hadadas kreipėsi į faraoną: „Išleisk mane. Noriu parvykti į savo kraštą.“ – 22 „O ko tau pas mane trūksta, kad panorai į savo kraštą keliauti?“ – klausė faraonas. „Nieko netrūksta, – atsakė tas, – bet prašyčiau mane išleisti.“

23 Dievas pakėlė prieš Saliamoną dar kitą priešą+ – Eljados sūnų Rezoną. Šis buvo pabėgęs nuo savo valdovo Cobos karaliaus Hadadezero.+ 24 Kai Dovydas nugalėjo* Cobos vyrus,+ Rezonas subūrė prie savęs žmonių ir tapo plėšikų gaujos vadu. Nukeliavę į Damaską,+ jie ten apsigyveno ir perėmė valdžią. 25 Rezonas buvo Izraelio priešas per visas Saliamono dienas. Jis viešpatavo Sirijoje ir kenkė Izraeliui panašiai kaip Hadadas. Izraelį jis tiesiog niekino.

26 Tarp Saliamono tarnų+ buvo toks Jeroboamas,+ Nebato sūnus, efraimas iš Ceredos (jo motina Cerūva buvo našlė). Jis irgi ėmė maištauti* prieš karalių.+ 27 Ir štai kodėl jis prieš karalių maištavo. Saliamonas statė Pylimą*+ ir stiprino savo tėvo Dovydo miesto sienas.+ 28 O tasai Jeroboamas buvo sumanus vyras. Saliamonas, pamatęs, kaip šauniai jis darbuojasi, paskyrė jį vadovauti+ visiems darbo prievolininkams iš Juozapo namų. 29 Kartą, kai Jeroboamas ėjo iš Jeruzalės, kelyje jį pasitiko pranašas Ahija+ iš Šilojo. Ahija vilkėjo naują drabužį. Daugiau tenai nieko nebuvo, tik juodu. 30 Tada Ahija griebė savo naująjį drabužį, kuriuo buvo apsivilkęs, ir suplėšė į dvylika dalių. 31 Jeroboamui jis tarė:

„Imk sau dešimt dalių, nes štai ką sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Ruošiuosi išplėšti karalystę iš Saliamono rankos. Tau aš atiduosiu dešimt giminių+ 32 ir jam paliksiu tik vieną+ – dėl savo tarno Dovydo+ ir dėl Jeruzalės, dėl miesto, kurį esu išsirinkęs iš visų Izraelio giminių.+ 33 Taip pasielgsiu todėl, kad jie mane paliko+ ir ėmė lenktis sidoniečių deivei Astartei, moabitų dievui Kemošui ir amonitų dievui Milkomui. Mano keliais jie nebeina ir nebedaro, kas mano akyse teisu, nebesilaiko mano įstatų ir potvarkių, kaip laikėsi jo tėvas Dovydas. 34 Visos karalystės iš Saliamono rankos neatimsiu. Kol jis bus gyvas, leisiu jam viešpatauti dėl savo tarno Dovydo, kurį pasirinkau,+ kuris laikėsi mano įsakymų ir įstatų. 35 Karalystę atimsiu iš jo sūnaus rankos ir atiduosiu tau, būtent dešimt giminių.+ 36 Jo sūnui duosiu vieną giminę, kad mano tarnas Dovydas visados turėtų žiburį* priešais mane Jeruzalėje+ – mieste, kurį pasirinkau savo vardui įkurdinti. 37 Taigi tave aš paimsiu, kad visa valdytum, kaip tavo siela ir trokšta. Tu būsi Izraelio karalius. 38 Jei klausysi viso, ką tau įsakysiu, eisi mano keliais, darysi, kas mano akyse teisu, jei laikysiesi mano įstatų ir įsakymų taip, kaip mano tarnas Dovydas laikėsi,+ aš būsiu su tavimi. Pastatysiu tau patvarius namus*, kaip pastačiau Dovydui,+ ir atiduosiu tau Izraelį. 39 O Dovydo palikuoniams dėl jų nedorų darbų užtrauksiu pažeminimą,+ tačiau ne visam laikui.’“+

40 Dėl to Saliamonas mėgino Jeroboamą nužudyti, bet tas pabėgo į Egiptą,+ pas Egipto valdovą Šišaką.+ Egipte jis pasiliko iki Saliamono mirties.

41 Daugiau apie Saliamoną – apie jo išmintį ir visa, ką jis yra nuveikęs, – argi neparašyta Saliamono metraščių knygoje?+ 42 Saliamonas visą Izraelį iš Jeruzalės valdė 40 metų. 43 Paskui jis atgulė prie savo protėvių ir buvo palaidotas savo tėvo Dovydo mieste. Vietoj Saliamono ėmė karaliauti jo sūnus Rehabeamas.+