Jeremijo
10 Izraelio namai, klausykitės žodžio, kurį Jehova jums ištarė. 2 Jehova sako:
3 Tautų papročiai tėra apgaulė*.
Miške meistras nusikerta medį,
nutašo, rankon geneklį paėmęs,+
4 sidabru ir auksu jį papuošia+
ir vinimis prikala, kad nenuvirstų.+
Nebijokite jų – nei jie pakenks,
nei gera padarys.“+
6 Nėra kito tokio kaip tu, Jehova.+
Didis esi, didis ir galingas tavo vardas.
7 Ir kaip tavęs nesibijoti, tautų Karaliau?+ Tu šito vertas.
Jokioje tautoje ar karalystėje
nėra žmogaus, kuris išmintimi galėtų tau prilygti.+
8 Jie visi – kvailiai, neišmanėliai.+
Ko moko medis – gryna apgaulė*.+
9 Sidabro lakštai gabenami iš Taršišo,+ auksas – iš Ufazo,
amatininkas juos apdirba, auksakalio rankos paruošia.
Stabų apdaras – iš mėlynų siūlų ir skaisčiai raudonos vilnos,
visi jie – nagingų meistrų dirbiniai.
10 O Jehova yra tikras Dievas.
Jis – gyvasis Dievas,+ amžinasis Karalius.+
Nuo jo įniršio žemė drebės,+
prieš jo rūstybę jokios tautos neatsilaikys.
11 * Štai ką joms sakysite:
„Dievai, kurie nei dangaus, nei žemės nepadarė,
pragaiš, po dangumi jų nebeliks.“+
12 Tai jo galia žemę sukūrė,
jo išmintis pasaulį įtvirtino,+
jo išmanymas dangaus skliautą išskleidė.+
13 Išgirdę jo balsą,
sunerimsta dangaus vandenys.+
Atgena jis debesis* nuo žemės pakraščių,+
žaibus su lietumi atsiunčia,*
iš savo sandėlių paleidžia vėją.+
14 Žmogus elgiasi neprotingai, be išmanymo.
Auksakaliui teks gėdytis, kad stabą darė.+
15 Jie – niekas*, vien pajuokos verti.+
Atsiskaitymo dienai atėjus, jie pražus.
Jis vardu Jehova, kareivijų Viešpats.+
17 Moterie, apguloje gyvenanti,
pasiimk nuo žemės ryšulį.
Mano žaizda nebeužgis.
Tariau: „Man skirta kęsti šitą ligą.
20 Nugriauta mano palapinė, jos virvės nutrauktos.+
Sūnūs mane paliko, jų nebėra.+
Nėra kam palapinės mano statyti, jos uždangų išskleisti.
Todėl ir elgiasi be išmanymo,
todėl jų kaimenės išsisklaidė.“+
22 Paklausyk! Girdėjai žinią, kad jie čia pat?
25 Išlieki tūžmą ant tautų, kurios tavęs nepripažįsta,+
ant kilčių, kurios nenori šauktis tavo vardo.