Jobo
15 Tada vėl prabilo temanas Elifazas:+
2 „Negi išmintingas kalbės tuštybes?
Nejau pripildys pilvą rytų vėjo?
3 Vien žodžiais mokyti – jokios naudos,
beprasmiška vien tik šnekėti.
4 Tu galią atimi iš Dievo baimės
ir dievotumą paverti niekais.
5 Tavo kaltė nurodinėja, ką turi sakyti,*
ir tu renkiesi suktą kalbą.
6 Ne aš – tavo paties burna tave pasmerkia,
tavo paties lūpos prieš tave paliudija.+
7 Bene gimei pirmiau už visus žmones?
Bene anksčiau už kalvas buvai pagimdytas?
8 Nejau girdi, ką slapta kalba Dievas?
Nejaugi vienas esi išmintingas?
9 Ką tu žinai, ko mes nežinotume?+
Ką supranti, ko mes nesuprastume?
10 Yra tarp mūsų žilagalvių ir senolių+ –
vyrų, už tavo tėvą vyresnių.
11 Ar negana tau Dievo paguodos,
maloniai ištarto žodžio?
12 Kodėl širdis tave neša į šalį?
Kodėl tavo akys pykčiu žaibuoja?
13 Tu nukreipi savo rūstybę prieš patį Dievą,
leidi tokiems žodžiams plūsti tau iš burnos!
14 Kas tas mirtingasis, kad būtų tyras?
Kas tas iš moters gimęs, kad būtų teisus?+
17 Štai ką pasakysiu, paklausyk manęs.
Papasakosiu, ką mačiau,
18 ką išminčiai apsakė, ko nenuslėpė,+
iš savo tėvų sužinoję,
19 mat kraštas buvo atiduotas tik jiems
ir niekas svetimas tarp jų nevaikščiojo.
20 Nedorėlis kenčia per visas savo dienas,
per visus engėjui skirtus metus.
21 Jam ausyse baisybės skamba,+
taikos metu užklumpa jį plėšikai.
22 Nėra vilties jam iš tamsos ištrūkti,+
jam skirta krist nuo kalavijo.
23 Klajoja jis duonos ieškodamas – kur ji?
Supranta, kad tamsos diena čia pat.
24 Rūpestis ir sielvartas jį baugina,
it koks karalius, stojęs mūšin, jį įveikia,
25 nes jis prieš patį Dievą kelia ranką,
jis Visagaliui meta iššūkį*
26 ir, pasičiupęs savo storą, tvirtą skydą*,
įžūliai jį puola.
27 Jo veidas ištukęs,
juosmuo nuo riebumo išsipūtęs.
28 Jis gyvena miestuose, kurie griuvėsiais virs,
namuose, kur nieks nebegyvens,
iš kurių teliks vien krūvos akmenų.
29 Jis nepralobs ir turto nesukaups,
žemėje savų valdų neplės.
31 Tegu savęs jis neapgaudinėja ir į tuštybes tenesudeda vilčių,
nes tik tuštybę jis ir gaus mainais.
32 Šitaip nutiks dar jo dienai neatėjus.
Jo šakelės nebesužaliuos.+
33 Jis bus kaip vynmedis, kuris nusipurto dar nesunokusias vynuoges,
kaip žiedus nubarstantis alyvmedis.
35 Jie pradeda vargą ir pagimdo blogybę,
iš jų įsčių išeina apgaulė.“