Malachijo

2 Šis įsakymas skirtas jums, kunigai.+ 2 Jei neklausysite ir nepaimsite į širdį, kad mano vardą reikia gerbti, – sako Jehova, kareivijų Viešpats, – siųsiu jums prakeiksmą,+ jūsų palaiminimus paversiu prakeiksmais.+ Ir aš jau paverčiau jūsų palaiminimus prakeiksmais, nes nieko neimate į širdį.

3 Štai aš sunaikinsiu jūsų pasėlius+ ir drėbsiu jums į veidą mėšlą, jūsų švenčių aukų mėšlą, į jį būsite įmurkdyti. 4 Tuomet žinosite: šį įsakymą daviau jums tam, kad sandora, kurią esu sudaręs su Leviu, išliktų tvirta,+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. –

5 Sudariau su juo sandorą, kad jis manęs bijotųsi, – sandorą, laiduojančią gyvenimą ir taiką*. Ir jis manęs bijojosi, didžiai gerbė mano vardą. 6 Tiesos įstatymas* buvo jo burnoje,+ netiesa iš jo lūpų neišėjo. Jis gyveno taikoje su manimi ir elgėsi dorai mano akyse,+ nuo blogų darbų atitraukė daugelį. 7 Juk per kunigo lūpas žmonės turėtų pažinti Dievą* ir iš jo lūpų turėtų įstatymo* klausytis,+ nes kunigas yra Jehovos, kareivijų Viešpaties, pasiuntinys.

8 Deja, jūs išklydote iš teisingo kelio. Per jus įstatymas daug kam tapo suklupimu.*+ Levio sandorą jūs sulaužėte,+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. – 9 Už tai, kad nėjote mano keliais ir įstatymą taikėte šališkai,+ visos tautos akivaizdoje aš užtrauksiu jums panieką ir pažeminimą.“

10 Argi ne vienas yra mūsų visų tėvas?+ Argi ne vienas Dievas mus visus sukūrė? Tai kodėl išduodame vienas kitą?+ Kodėl paniekiname savo protėvių sandorą? 11 Judas elgiasi išdavikiškai, Izraelyje ir Jeruzalėje daromi pasibjaurėtini dalykai. Mat Judo vyrai paniekina Jehovos šventumą,+ jam tokį brangų,* ir ima sau į žmonas svetimo dievo dukteris.+ 12 Jehova pašalins iš Jokūbo palapinių kiekvieną, kuris taip daro, kad ir kas jis būtų* – net jeigu jis ir atnašautų auką Jehovai, kareivijų Viešpačiui.+

13 „Ir dar vienas dalykas: per jus Jehovos aukuras laistomas ašaromis visų verkiančių ir dejuojančių, todėl Dievas nebežiūri į jūsų aukas, niekas iš jūsų rankų neteikia jam malonumo.+ 14 Jūs klausiate: ‘O kodėl?’ Todėl, kad Jehova buvo liudininkas, kai tu išdavei savo jaunystės žmoną, nors ji – tavo draugė ir tavo sandoros* žmona.+ 15 Bet ne visi buvo tokie, nes dar turėjo Dievo dvasios. Kas jiems labiausiai rūpėjo? Kad Dievui būtų palikuonių*. Tad sergėkite savo dvasią ir neišduokite savo jaunystės žmonos! 16 Aš nekenčiu skyrybų,+ – sako Jehova, Izraelio Dievas. – Nekenčiu žmogaus, kurio drabužis suteptas smurtu, – sako Jehova, kareivijų Viešpats. – Taigi sergėkite savo dvasią ir nesielkite išdavikiškai.+

17 Savo kalbomis jūs išvarginote Jehovą.+ Klausiate: ‘Kaip mes jį išvarginome?’ Ogi sakydami: ‘Visi, kas daro bloga, yra geri Jehovos akyse, tokie jam patinka’+ arba: ‘Kur tas teisingasis Dievas?’