Jobo
34 Elihuvas kalbėjo toliau:
2 „Klausykite, išminčiai, mano žodžių,
išgirskite mane, žinovai.
3 Ausis žodžius juk tiria taip,
kaip gomurys ragauja maistą.
4 Tad nustatykim patys, kas teisu,
nutarkim tarp savęs, kas gera.
6 Nejau turiu meluot ir prisiimti kaltę?
Niekuo nenusidėjau, bet mana žaizda negyja.’+
7 Be Jobo, ar dar rastum kitą žmogų,
kuris lyg vandenį patyčias gertų?
8 Jis bičiuliaujasi su piktadariais,
su nedorėliais susideda.+
9 Juk sako: ‘Ar žmogus ką laimi,
mėgindamas įtikti Dievui?’+
10 Protingieji vyrai, paklausykit:
neįmanoma, kad Dievas bloga darytų,+
kad Visagalis neteisingai elgtųsi.+
11 Žmogui jis atlygina pagal jo darbus,+
pagal jo elgesį atmoka.
13 Kas gi jam paskyrė žemę prižiūrėti?
Kas gi patikėjo jam pasaulį?
14 Jeigu jis prieš žmones atsigręžtų,
dvasią ir alsavimą jų pasiimtų,+
15 jie visi iškart pražūtų,
žmonija į dulkes grįžtų.+
16 Tad jei esi protingas, paklausyk
ir, ką sakau, gerai įsidėmėk.
17 Nejau valdytų tas, kuris nekenčia teisingumo?
Nejau galingąjį, kuris yra teisus, pasmerktum?
18 Ar drįstum tart karaliui: ‘Niekšas!’
arba didžiūnams: ‘Jūs nedorėliai!’?+
19 O Dievas nesigerina didžiūnams,
nėra turtuoliui palankesnis negu vargšui,*+
nes jie visi – jo rankų darbas.+
20 Juk būna, kad staiga, vidur nakties, jie miršta,+
baisingai sudreba – ir jų jau nebėra.
Net ir galingieji pašalinami, tik ne žmogaus ranka.+
21 Žmogaus kelius juk Dievo akys regi,+
mato jo kiekvieną žingsnį,
22 tad nei tamsybėj, nei juodam šešėly
piktadariai negali pasislėpti.+
23 Ir Dievas žmogui nenustato laiko,
kada ateit pas jį į teismą.
24 Galinguosius sutriuškina be apklausos
ir vietą jų kitiems užleidžia.+
26 Už tai, kad nedori yra, jiems kerta,
užklumpa juos visų akivaizdoj.+
27 Nuo Dievo jie atsimetė+
ir ką jis daro, jiems nerūpi,+ –
28 dėl to varguoliams tenka Dievo šauktis
ir šauksmas prispaustųjų jį pasiekia.+
29 Jei Dievas tyli, kas jį drįs pasmerkti?
Jei savo veidą slepia, kas jį pamatys?
Ar slepia veidą nuo tautos, ar nuo žmogaus,
30 taip daro, kad bedievis* negalėtų viešpatauti,+
kad negalėtų spęsti tautai spąstų.
31 Nejaugi nori Dievui pasakyti:
‘Aš nubaustas, nors neprasikaltau niekuo.+
32 Pamokyk, jei ko nors nesuprantu.
O jei ką bloga padariau, daugiau nebedarysiu’?
33 Ar jis atlyginti turėtų taip, kaip tau patinka, jei su sprendimais jo nesutinki?
Juk tu juos atmeti, ne aš.
Tad dėstyk, ką žinai!
34 Protingi žmonės man sakys,
kas turi išminties, mane išgirdę tars:
35 ‘Jobas kalba tai, ko neišmano,+
žodžiai jo neapgalvoti.’
36 Tebūna* Jobas išmėgintas iki galo,
nes kalba jis it koks nedorėlis.