2 Samuelio

2 Po šių įvykių Dovydas teiravosi Jehovos:+ „Gal man eiti į kurį nors Judo miestą?“ – „Eik“, – atsakė Jehova. „Į kurį eiti?“ – toliau klausė Dovydas. „Į Hebroną“,+ – nurodė Dievas. 2 Taigi Dovydas patraukė tenai su abiem savo žmonomis – jezreeliete Ahinoama+ ir Abigaile,+ karmeliečio Nabalo našle. 3 Jis atsivedė ir savo vyrus su jų šeimomis.+ Visi apsigyveno Hebrone ir aplinkiniuose miestuose. 4 Tada atėjo Judo giminės žmonės ir patepė Dovydą Judo karaliumi.+

Dovydui buvo pranešta, kad Jabeš Gileado žmonės palaidojo Saulių, 5 tad jis siuntė pasiuntinius į Jabeš Gileadą su tokiais žodžiais: „Telaimina jus Jehova už tai, kad savo viešpačiui Sauliui parodėte ištikimąją meilę ir jį palaidojote.+ 6 Teparodo Jehova jums tokią pat meilę ir ištikimybę. Už tą kilnų poelgį ir aš jums atsilyginsiu geru.+ 7 Jūsų viešpačiui Sauliui žuvus, Judo namai patepė mane savo karaliumi, tad tebūna tvirtos jūsų rankos, būkite drąsūs!“

8 Tačiau Nero sūnus Abneras,+ Sauliaus kariuomenės vadas, nusivedė Sauliaus sūnų Išbošetą+ į Mahanaimus,+ anapus upės, 9 ir paskelbė jį gileadiečių,+ ašūriečių, jezreeliečių,+ Efraimo,+ Benjamino giminės ir viso Izraelio karaliumi. 10 Sauliaus sūnus Išbošetas Izraelio karaliumi tapo būdamas keturiasdešimties ir valdė dvejus metus. Bet Judo namai palaikė Dovydą.+ 11 Iš Hebrono Dovydas valdė Judą septynerius metus ir šešis mėnesius.+

12 Po kurio laiko Nero sūnus Abneras ir Sauliaus sūnaus Išbošeto vyrai atžygiavo iš Mahanaimų+ į Gibeoną.+ 13 Ten atžygiavo ir Cerujos+ sūnus Joabas+ su Dovydo vyrais. Jie susitiko prie Gibeono tvenkinio: vieni buvo vienoje tvenkinio pusėje, kiti – kitoje. 14 Abneras pasiūlė Joabui: „Tegu vyrai mūsų akivaizdoje stoja ir kaunasi.“ – „Tegu“, – sutiko Joabas. 15 Taigi priekin išėjo ir stojo kautis po lygiai vienų ir kitų: dvylika vyrų iš Benjamino giminės, iš Sauliaus sūnaus Išbošeto pusės, ir dvylika vyrų iš Dovydo tarnų. 16 Kiekvienas stvėrė savo varžovui už galvos, dūrė kalaviju į šoną ir taip visi krito negyvi. Todėl ta vieta Gibeone pavadinta Helkat Hacurimais*.

17 Tą dieną užvirė nuožmi kova ir viskas baigėsi tuo, kad Dovydo kariai nugalėjo Abnerą ir Izraelio vyrus. 18 Tenai buvo trys Cerujos+ sūnūs – Joabas,+ Abišajas+ ir Asaelis.+ Pastarasis buvo greitas kaip laukų gazelė. 19 Jis puolė vytis Abnerą ir persekiojo nenukrypdamas nei dešinėn, nei kairėn. 20 Abneras atsigręžęs šūktelėjo: „Ar tai tu, Asaeli?“ – „Taip, tai aš“, – atsakė tas. 21 „Suk į dešinę ar kairę, stverk bet kurį vyrą, ir visa, ką nuo jo nuplėši, bus tavo“, – siūlė Abneras. Bet Asaelis atkakliai jį vijosi. 22 „Baik mane vytis. Kodėl turėčiau tave nudėti? – vėl kalbėjo Abneras. – Kaip tada pažiūrėsiu į akis tavo broliui Joabui?“ 23 Asaelis nesitraukė, ir Abneras bukuoju ieties galu taip smogė jam į pilvą,+ kad ietis išlindo per nugarą. Jis parkrito ir čia pat numirė. Toje vietoje, kur gulėjo žuvęs Asaelis, kiekvienas prabėgdamas stabtelėdavo.

24 Tačiau Joabas ir Abišajas toliau persekiojo Abnerą. Saulei leidžiantis jie pribėgo Amos kalvą, iškilusią priešais Giachą, prie kelio į Gibeono tyrlaukius. 25 Tuo tarpu Benjamino giminės vyrai susitelkė už Abnero ir visas jų būrys sustojo ant kalvos. 26 Abneras šūktelėjo Joabui: „Nejau kalavijas ris amžinai? Argi nesupranti, kad tai liūdnai baigsis? Kada gi įsakysi vyrams liautis persekioti savo brolius?“ – 27 „Kaip gyvas Dievas, – tarė Joabas, – jei nebūtum prabilęs, vyrai būtų vijęsi savo brolius iki pat ryto.“ 28 Joabas papūtė ragą ir jo kariai nustojo persekioti Izraelį – kova baigėsi.

29 Abneras su savo vyrais ištisą naktį žygiavo per Arabą,+ persikėlė per Jordaną, perėjo visą slėnį* ir galiausiai parkeliavo į Mahanaimus.+ 30 Kai Joabas, paliovęs vytis Abnerą, surinko visus savo žmones, paaiškėjo, kad, be Asaelio, trūksta dar devyniolikos Dovydo karių. 31 O Dovydo kariai buvo nukovę 360 Benjamino giminės ir Abnero vyrų. 32 Asaelio+ kūną paėmė ir palaidojo jo tėvo kape Betliejuje.+ Po šito Joabas su savo vyrais žygiavo visą naktį ir rytui auštant pasiekė Hebroną.+