1 Metraščių
16 Taigi jie atnešė Dievo Skrynią ir padėjo palapinėje, kurią Dovydas buvo jai pastatęs.+ Tada jie aukojo deginamąsias ir bendrystės aukas Dievo akivaizdoje.+ 2 Dovydas, baigęs aukoti deginamąsias+ ir bendrystės aukas,+ palaimino žmones Jehovos vardu. 3 Visiems izraelitams, vyrams ir moterims, jis padalijo po duonos paplotį, po datulių ir po razinų slėgtainį. 4 Paskui dalį levitų paskyrė tarnauti priešais Jehovos Skrynią,+ kad šie girtų*, šlovintų Jehovą, Izraelio Dievą, ir jam dėkotų. 5 Jų vyriausiasis buvo Asafas,+ antras po jo – Zacharija. Arfomis ir lyromis skambinti buvo patikėta Jejeliui, Šemiramotui, Jehieliui, Matitijai, Eliabui, Benajui, Obed Edomui ir Jejeliui,+ lėkštelėmis mušti turėjo Asafas.+ 6 Kunigų Benajo ir Jahazielio pareiga buvo priešais Dievo Sandoros Skrynią pūsti trimitus.
7 Tą dieną Dovydas pirmą kartą pavedė Asafui+ ir jo broliams giedoti padėkos giesmę Jehovai:
10 Didžiuokitės šventuoju jo vardu!+
Širdis, kuri Jehovos ieško, tesidžiaugia!+
12 Atminkite, kokie įstabūs jo darbai,+
jo stebuklus ir jo paskelbtus nuosprendžius atminkite,
13 jo tarno Izraelio palikuoniai,+
Jokūbo sūnūs, Dievo išrinktieji!+
15 Atminkite jo sandorą per amžius,
jo pažadą – lig tūkstančio kartų̃,+
16 tą sandorą, kurią sudarė su Abraomu,+
tą priesaiką, kuria prisiekė Izaokui,+
17 kurią padarė įstatu Jokūbui+
ir sandora, galiojančia per amžius Izraeliui.
19 Tada jūs buvote negausūs,
dar visai negausūs ir svetimi tame krašte.+
20 Nors iš tautos į tautą jie klajojo,
iš karalystės kėlėsi į karalystę,+
21 jų engti niekam jis neleido,+
jų labui drausmino net karalius:+
22 ‘Nelieskit mano pateptųjų
ir nieko pikta nedarykit mano pranašams!’+
23 Giedok Jehovai, visa žeme!
Kas dieną skelbkite, kad gelbsti jis.+
24 Apsakykite tautoms jo šlovę,
visoms tautoms – jo darbus įstabius.
25 Juk Jehova yra didis ir labiausiai girtinas,
bijotinas labiau negu visi kiti dievai.+
28 Atiduokite Jehovai, kas pridera, tautų kiltys,
atiduokite Jehovai, kas pridera, nes jis šlovingas ir galingas.+
Lenkitės Jehovai šventais apdarais pasipuošę.*+
30 Drebėk prieš jį, visa žeme!
Žemė stovi tvirtai, niekas jos nepajudins.+
31 Tesidžiaugia dangūs, tedžiūgauja žemė.+
Skelbkite tautose: ‘Jehova tapo Karaliumi!’+
32 Tegaudžia jūra ir visa, kas joje,
laukai ir visa, kas juose, tesidžiaugia.
33 Kartu su jais Jehovos akivaizdoje linksmai tešūkauja girios medžiai,
nes jis ateina* teisti žemės.
35 Sakykite: ‘Gelbėk mus, o Dieve, mūsų gelbėtojau,+
surankiok, išvaduok mus iš tautų!
36 Tebūna šlovinamas Jehova, Izraelio Dievas,
per amžių amžius.’“
Visa tauta atsakė: „Amen!“* ir šlovino Jehovą.
37 Dovydas paliko Asafą+ ir jo brolius ten, prie Jehovos Sandoros Skrynios, kad nuolat tarnautų priešais Skrynią+ ir atliktų savo kasdienes priedermes.+ 38 Obed Edomas ir jo broliai, iš viso 68 vyrai, taip pat Jedutūno sūnus Obed Edomas ir Hosa buvo vartų sargai. 39 O kunigas Cadokas+ ir kiti kunigai tarnavo priešais Jehovos Padangtę, tebesančią Gibeono šventavietėje.+ 40 Jie nuolat, rytą ir vakarą, aukojo Jehovai deginamąsias aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir vykdė visa, kas parašyta Įstatyme, kurį Jehova davė Izraeliui.+ 41 Kartu tarnavo Hemanas, Jedutūnas+ ir kiti vardu pašaukti vyrai. Jiems buvo skirta užduotis dėkoti Jehovai,+ nes „jo ištikimoji meilė amžina“.+ 42 Hemanas+ ir Jedutūnas turėjo pūsti trimitus, mušti lėkštelėmis ir skambinti kitais instrumentais, kuriais šlovinamas Dievas. Jedutūno sūnums+ buvo pavesta saugoti vartus. 43 Tada visi žmonės išsiskirstė po namus, ir Dovydas sugrįžo namo palaiminti savo šeimynos.