Jobo
23 Jobas į tai atsakė:
2 „Aš ir šiandien nepaliausiu skųstis.*+
Nuo vaitojimo išseko mano jėgos.
3 O kad žinočiau, kur surasti Dievą!+
5 Tada klausyčiaus, ką man atsakys,
dėmėčiaus, ką man kalba.
6 Nejaugi prieš mane jis panaudotų savo didžią jėgą?
Tikrai žinau – mane jis išklausytų+
7 ir doro žmogaus bylą ten išspręstų,
išteisintų mane Teisėjas amžiams.
8 Bet aš einu į rytus – jo tenai nėra,
grįžtu atgal – ir čia jo nerandu.
9 Kai jis kairėj darbuojasi, neįžiūriu,
į dešinę kai pasuka, vis tiek jo nematau.
10 O jis juk žino, kuriuo taku keliauju.+
Mane jis išmėgins ir būsiu kaip gryniausias auksas.+
11 Mano kojos seka jo pėdom
ir nenukrypdamas laikaus jo kelio.+
12 Nuo įsako, kurį jo lūpos ištarė, aš nesitraukiu,
žodžius jo branginu+ labiau, nei prisakyta.
13 Bet jeigu jis nusprendė, kas jam pasipriešins?+
Ką užsimojo, tai ir įgyvendins,+
14 ką dėl manęs yra nutaręs, tai įvykdys.
O užmojų tokių jis turi daug.
15 Tai štai kodėl aš jo bijausi
ir vos tik pagalvoju apie jį, imu virpėti.
16 Dievas pakirto man drąsą,
Visagalis mane įbaugino.
17 Tačiau tamsa manęs dar nenutildė,
tamsybė, veidą dengianti, neprivertė manęs nutilti.