Psalmynas
106 Šlovinkite Jahą!*
2 Kas gali apsakyt Jehovos galią,
išpasakoti jo šlovingus darbus?+
3 Laimingi tie, kas elgiasi teisingai
ir visad daro, kas teisu!+
4 Atmink mane, Jehova, kai darysi gera savo tautai,+
apsaugok, kai savuosius gelbėsi,
5 kad aš patirčiau, koks tu geras savo išrinktiesiems,+
kad su tauta tavąja džiaugčiausi,
kad tavimi didžiuočiausi drauge su tavo paveldu.
7 Nepaisė* mūsų protėviai stebuklų, kuriuos parodei Egipte.
Užmiršę tavo didžią ištikimą meilę,
prie jūros, Raudonosios jūros, jie maištavo.+
9 Išdžiūvo Raudonoji jūra jam įsakius.
Jis per gelmes juos pervedė lyg per dykynę,+
10 išgelbėjo juos iš skriaudėjo rankų,+
iš priešo rankų išvadavo.+
11 O tuos engėjus vandenys užliejo,
nė vieno nepaliko gyvo.+
13 Bet greitai Dievo darbus jie pamiršo,+
nurodymų jo nebelaukė.
15 Jis davė, ko jie reikalavo,
bet veikiai siuntė pragaištingą ligą.+
17 Už tai Dataną žemė atsivėrusi prarijo,
palaidojo visus, kurie prie Abiramo buvo prisidėję.+
18 Tarp jų įsiplieskė ugnis,
sudegino nedorėlius liepsna.+
19 O prie Horebo buvo pasidirbę veršį
ir stabą nusiliedinę jam lenkėsi.+
20 Jie Dievo* šlovę iškeitė
į atvaizdą žolėdžio jaučio+ –
21 užmiršo Dievą,+ savo Gelbėtoją,
kuris padarė Egipte didžių dalykų,+
22 padarė Chamo žemėj įstabių darbų,+
bauginančių ženklų prie Raudonosios jūros.+
23 Jis būtų juos kaipmat pražudęs,
tačiau jo išrinktasis Mozė juos užstojo*,
jo pražūtingą įniršį numaldė.+
24 Jie kraštą puikųjį paniekino+
ir pažadu jo netikėjo,+
25 murmėjo savo palapinėse,+
Jehovos balso nesiklausė.+
26 Tada pakėlęs ranką jis prisiekė,
kad išguldys juos dykumoj,+
27 kad tarp tautų pražus jų palikuoniai,
kad bus jie išblaškyti po visus kraštus.+
30 Bet Finehasas stojo vykdyt teisingumo
ir maras siautėti paliovė.+
31 Už tai per amžius jis bus laikomas teisiuoju,
per kartų kartas.+
34 Neišnaikino jie tautų,+
kaip buvo Jehova įsakęs,+
ir elgėsi taip pat kaip jie+ –
o tie jiems tapo spąstais.+
37 Ir jie aukojo savo sūnus,
savo dukteris piktosioms dvasioms,+
38 nekaltą kraują liejo,+
sūnų ir dukterų jie liejo kraują –
vaikus stabams aukojo Kanaano,+
ir kraštas buvo suteptas krauju.
40 Užsidegė Jehovos pyktis ant savos tautos,
jis ėmė savo paveldu bjaurėtis,
41 todėl ne kartą įdavė juos kitataučiams į rankas+ –
atidavė valdyti tiems, kurie jų nekentė.+
42 Juos priešai engė,
jie buvo pavergėjų valioj.
43 Jis gelbėjo juos daugel sykių,+
bet jie vis tiek maištavo, jo neklausė,+
per savo nuodėmes žemai nupuolė.+
44 Tačiau matydamas jų vargą+
jis atsiliepdavo į jų pagalbos šauksmą+
45 ir, savo sandorą jų labui prisiminęs,
46 Jis duodavo jiems gailesčio sulaukti
net iš pavergėjų.+
Tada dėkosime šventajam tavo vardui
ir šlovinsim tave džiaugsmingai.+
48 Šlovė Jehovai, Izraelio Dievui,
per amžių amžius!+
Visa tauta tesako: „Amen!“*
Šlovinkite Jahą!