Jeremijo
17 „Judo nuodėmė įrašyta geležiniu rėžikliu,
deimanto rėžtuku įrėžta jų širdies plokštėje
ir jų aukurų raguose.
2 Net jų sūnūs nepamiršta tų aukurų ir Ašeros stulpų*,+
pastatytų šventavietėse, prie žaliuojančių medžių,+
3 atvirose vietose ant kalnų.
Už tai, kad nuodėmiavote, jūsų turtai, visi lobiai bus išgrobti+ –
jūsų krašto šventavietės bus išplėštos.+
4 Savo noru atiduosite paveldą, kurį iš manęs esate gavę.+
Atsidursite nepažįstamame krašte ir tarnausite priešams.+
5 Štai ką sako Jehova:
„Prakeiktas, kas pasitiki žmonėmis+
ir kliaujasi žmogiška jėga,+
kieno širdis nusigręžia nuo Jehovos.
6 Jis, tarsi vienišas medis dykumoje,
nesulauks nieko gera.
Jo buveinė bus sausringi tyrlaukiai,
druskinga žemė, netinkama gyventi.
8 Jis – tarsi medis, pasodintas prie vandens,
leidžiantis šaknis srovės link.
Jam nebaisi užeinanti kaitra,
jo lapai visada žaliuoja.+
Nebaisūs jam sausros metai,
jis visada neša vaisių.
9 Širdis už viską klastingesnė ir nenuspėjama*.+
Kas gali ją perprasti?
11 Žmogus, nesąžiningai pelnantis turtus,
yra kaip kurapka, perinti ne savo kiaušinius.+
Gyvenimo pusiaukelėje turtai jį paliks
ir galiausiai paaiškės, kad jis kvailys.“
12 Nuo pat pradžių išaukštintas yra šlovingasis sostas –
vieta, kur stovi mūsų šventykla.+
13 Jehova, Izraelio viltie!
Kas tik tave palieka, turės gėdytis.
Kas nuo tavęs* atsimeta, bus įrašyti žemės dulkėse,+
nes tave, Jehova, gyvojo vandens šaltinį, jie paliko.+
14 Gydyk mane, Jehova, kad pagyčiau.
Gelbėk mane, kad būčiau išgelbėtas,+
juk tave, Dieve, noriu šlovinti.
15 Štai jie man sako:
„Kurgi tas Jehovos žodis?+
Tegu išsipildo!“
16 Bet aš nebėgau nuo tavęs, ganytojo tarnybos neapleidau,
nelaimės dienos netroškau.
Visa, ką mano lūpos ištarė, tu gerai žinai,
juk kalbėjau tavo akivaizdoje.
17 Neatiduok manęs siaubui!
Tu – mano prieglobstis negandos dieną.
18 Tebūna sugėdinti mano persekiotojai,+
o man patirti gėdos neleisk.
Tesuima juos siaubas,
o manęs siaubas teneištinka.
Siųsk jiems nelaimės dieną,+
triuškink juos ir naikinte sunaikink.
19 Jehova man tarė: „Eik ir atsistok tautos sūnų vartuose, pro kuriuos įeina ir išeina Judo karaliai, tada nueik ir prie kitų Jeruzalės vartų.+ 20 Žmonėms sakyk: ‘Klausykitės Jehovos žodžio, Judo karaliai, Judo žmonės ir visi Jeruzalės gyventojai, įeinantys pro šiuos vartus. 21 Taip kalba Jehova. Žiūrėkite, šabo dieną neneškite jokių nešulių, neįneškite nieko pro vartus į Jeruzalę.+ 22 Neneškite šabo dieną jokios naštos iš savo namų, nedirbkite jokio darbo.+ Tebūna šabas jums šventa diena. Taip buvau įsakęs jūsų protėviams,+ 23 bet jie neklausė, nieko nenorėjo girdėti. Tie kietasprandžiai nesileido sudrausminami.+
24 Taigi, jeigu jūs manęs tikrai klausysite – tai Jehovos žodis, – jei per šabą pro šio miesto vartus nenešite jokių nešulių, jei šabo dieną laikysite šventa ir nedirbsite jokio darbo,+ 25 tada į šį miestą pro jo vartus iškilmių vežimuose važiuos ir ant žirgų jos karaliai ir didžiūnai, sėdintys Dovydo soste,+ – karaliai ir didžiūnai, Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai.+ Šis miestas bus gyvenamas amžiais. 26 Ir žmonės iš visų Judo miestų, Jeruzalės apylinkių, Benjamino žemės,+ iš žemumos,+ aukštumų ir Negebo* gabens į Jehovos Namus deginamąsias aukas,+ javų+ ir kitas atnašas, smilkalus ir padėkos aukas.+
27 Bet jeigu manęs neklausysite, jei šabo dienos nelaikysite šventa ir per šabą nešite nešulius pro Jeruzalės vartus, aš tuos vartus padegsiu, Jeruzalės įtvirtintuosius bokštus supleškinsiu,+ ir niekas tos ugnies neužgesins.’“+