Ozėjo
9 „Nesidžiauk, Izraeli,+
nesilinksmink, kaip linksminasi tautos.
Juk per paleistuvystę nuo savo Dievo atsitolinai,+
ant kiekvieno grendymo tau patiko gauti paleistuvės užmokestį.+
2 Bet grendymas ir vynuogių spaudykla tavęs nebemaitins,
jaunas vynas išsibaigs.+
Jos – lyg kokia gedulo duona:
visi, kas tos duonos valgys, taps nešvarūs.
Jų duona – tik patiems valgyti,
į Jehovos Namus ji nebus nešama.
5 Ką darysite, kai ateis diena jums susiburti,
diena švęsti Jehovos iškilmę?
6 Iš niokojamo krašto jie turės bėgti.+
Egiptas juos surinks,+ Memfis palaidos.+
Dilgėlės pasiglemš jų sidabro brangenybes,
jų palapinėse žels dygiakrūmiai.
Jų pranašas pasirodys esąs kvailas, dvasios vyras – pamišęs.
Tavo kaltė didelė, didelis ir priešiškumas tau.“
8 Seniau Efraimo sargybinis+ buvo su manuoju Dievu.+
Bet dabar visi jo pranašų+ keliai yra lyg paukštgaudžio spąstai,
Dievo Namuose – priešiškumas.
9 Kaip kad Gibėjos dienomis, jie pasinėrę į pražūtingus darbus.+
Dievas prisimins jų kaltę ir už nuodėmes nubaus.+
10 „Izraelį aptikau lyg vynuoges tyruose,+
jūsų protėvius išvydau lyg pirmąsias figas ant figmedžio, pirmąsyk duodančio vaisių.
Bet jie nuėjo pas Peoro Baalą+ –
jie atsidavė gėdingajam+
ir tapo pasibjaurėtini kaip tas, kurį pamilo.
11 Garbė nuo Efraimo sprunka tarsi paukštis.
Nė viena negimdo, nė viena nesilaukia, nėra pradėta įsčiose nė vieno.+
12 Net jei vaikų kas nors ir turi,
aš juos atimsiu, neliks nė vieno.+
Vargas jam – nuo jo aš nusisuksiu!+
13 Efraimas, pasodintas lankoje, man buvo tartum Tyro miestas,+
tačiau dabar turės Efraimas atiduoti savo sūnus mirčiai.“
14 Duok jiems, Jehova, ko nusipelnė, –
persileidžiančias įsčias ir išdžiūvusias krūtis.
15 „Visas jų nedorumas pasimatė Gilgale,+ ten pradėjau jų nekęsti.
Visi jų didžiūnai užsispyrę.
16 Efraimas bus parblokštas,+
padžius jo šaknis, vaisių jis nebeduos.
Jei ir pagimdys, taip lauktus jo palikuonius numarinsiu.“