Esteros
1 Tai vyko Ahasvero* dienomis – to Ahasvero, kuris valdė šimtą dvidešimt septynias sritis+ nuo Indijos iki Etiopijos*. 2 Anuomet, kai sėdėjo karališkajame soste Sūzų tvirtovėje*,+ 3 trečiaisiais savo valdymo metais, karalius Ahasveras visiems savo didžiūnams ir tarnams iškėlė pokylį. Pas jį susirinko Persijos+ ir Medijos+ karvedžiai*, didžiūnai ir sričių valdytojai. 4 Net šimtą aštuoniasdešimt dienų karalius rodė jiems savo šlovingos karalystės turtus ir savo galybės spindesį bei didybę. 5 Toms dienoms pasibaigus, karalius savo rūmų sodo kieme surengė septynių dienų pokylį visiems Sūzų tvirtovėje* esantiems žmonėms, nuo didžiausio iki mažiausio. 6 Kiemą puošė lino, geriausios medvilnės ir mėlynspalvio audeklo užuolaidos, sujuostos puikiausio audinio kaspinais ir purpuru dažytomis juostomis, kurios buvo įvertos į sidabro žiedus, pritvirtintus prie marmuro stulpų. Ant porfyro, perlamutro, baltojo ir juodojo marmuro grindinio stovėjo auksiniai ir sidabriniai minkštasuoliai.
7 Vyną pilstė į aukso taures, visos jos buvo skirtingos. Kaip ir pridera karaliaus dosnumui, karališkojo vyno buvo apstu. 8 Visi gėrė tiek, kiek norėjo, nė vienas nebuvo verčiamas*, nes karalius dvariškiams buvo prisakęs elgtis su kiekvienu pagal jo norą.
9 Tuo pat metu karalienė Vaštė+ karaliaus Ahasvero rūmuose surengė puotą moterims.
10 Septintą dieną, kai karaliaus Ahasvero širdis nuo vyno buvo įlinksmėjusi, karalius paliepė Mehumanui, Biztai, Harbonai,+ Bigtai, Abagtai, Zetarui ir Karkasui – septyniems rūmų pareigūnams, patarnaujantiems jam asmeniškai, – 11 atvesti karaliaus akivaizdon karalienę Vaštę, pasipuošusią karališkuoju vainiku*. Tautoms ir didžiūnams jis norėjo parodyti jos grožį, nes ji buvo labai graži moteris. 12 Tačiau, rūmų pareigūnams perdavus karaliaus įsakymą, karalienė Vaštė ateiti atsisakė. Karalius įširdo ir visas degė pykčiu.
13 Tada karalius ėmė tartis su išminčiais, kurie žinojo, kaip jau anksčiau panašūs reikalai buvo sprendžiami*. (Visais klausimais karalius kreipdavosi į įstatymo ir teisės žinovus. 14 Artimiausi jo patarėjai buvo Karšena, Šetaras, Admata, Taršišas, Meresas, Marsena ir Memuchanas – septyni Persijos ir Medijos didžiūnai.+ Jie būdavo prie karaliaus ir ėjo aukščiausias pareigas karalystėje.) 15 Karalius jų paklausė: „Kaip pagal įstatymą derėtų pasielgti su karaliene Vašte už tai, kad nepakluso karaliaus Ahasvero įsakymui, perduotam per rūmų pareigūnus?“
16 Memuchanas karaliaus ir didžiūnų akivaizdoje atsakė: „Karalienė Vaštė nusikalto ne vien karaliui,+ bet ir visiems didžiūnams, ir visoms tautoms, gyvenančioms visose karaliaus Ahasvero valdose. 17 Juk apie tokį karalienės poelgį išgirs visos moterys ir ims niekinti savo vyrus, sakydamos: ‘Karalius Ahasveras paliepė karalienei Vaštei ateiti pas jį, bet ji atsisakė.’ 18 Persijos ir Medijos didžiūnų žmonos žinodamos, kaip pasielgė karalienė, ims apie tai šnekėti savo vyrams, karaliaus didžiūnams, ir nebus galo paniekai ir pykčiams. 19 Jeigu karaliui atrodo teisinga, teišleidžia jis karališkąjį potvarkį, – tebūna jis įtrauktas į neatšaukiamuosius Persijos ir Medijos įstatymus,+ – kad Vaštė niekada nebepasirodys karaliaus Ahasvero akivaizdoje. Teatiduoda jis karalienės vietą kitai moteriai, už ją geresnei. 20 Kai tik apie karaliaus potvarkį bus paskelbta visose plačiose jo valdose, visos moterys ims gerbti savo vyrus, tiek kilmingus, tiek nekilmingus.“
21 Karaliui ir didžiūnams pasiūlymas patiko. Kaip Memuchanas patarė, taip karalius ir padarė. 22 Į visas savo valdas jis išsiuntinėjo laiškus – kiekvienai sričiai+ jos raštu, kiekvienai tautai jos kalba. Laiškuose buvo skelbiama, kad kiekvienuose namuose vyras turi būti šeimininkas ir kad jo namuose turi būti kalbama jo tautos kalba.