1 Samuelio

22 Taigi iš ten Dovydas pasitraukė+ ir prisiglaudė Adulamo oloje.+ Apie tai išgirdę, pas jį atėjo broliai ir visa tėvo šeimyna. 2 Prie Dovydo telkėsi visi, kurie buvo vargų prispausti, prasiskolinę, kuriems gyvenimas buvo apkartęs. Dovydas tapo jų vadu; prie jo prisidėjo apie 400 vyrų.

3 Vėliau Dovydas nukeliavo į Moabo+ miestą Micpę ir Moabo karaliaus paprašė: „Leisk mano tėvui ir motinai čia pagyventi, kol sužinosiu, ką Dievas ketina su manimi daryti.“ 4 Ir Dovydas paliko savo tėvus pas Moabo karalių. Ten jie gyveno visą tą laiką, kol jis glaudėsi tvirtovėje.+

5 Vieną dieną pranašas Gadas+ tarė Dovydui: „Nebebūk tvirtovėje, eik į Judo žemę.“+ Tada Dovydas nukeliavo į Hereto mišką.

6 Saulius išgirdo, kad Dovydas ir jo vyrai aptikti. Kaip tik tuo metu Saulius sėdėjo Gibėjoje+ ant kalvos po eglūnu. Rankoje jis laikė ietį, o aplink stovėjo visi tarnai. 7 „Klausykite, jūs benjaminai! – kreipėsi Saulius į tarnus. – Negi Jesės sūnus+ duos jums laukų ir vynuogynų? Negi paskirs jus tūkstantininkais ar šimtininkais?+ 8 Visi jūs susimokėt prieš mane! Niekas man nepranešė, kad mano sūnus sudarė sandorą su Jesės sūnumi!+ Niekas iš jūsų manęs nepagaili, niekas man nepasako, kad mano paties sūnus yra nuteikęs mano tarną prieš mane ir kad šis dabar tyko manęs iš pasalų!“

9 Tada prabilo edomitas Doegas,+ Sauliaus tarnų vyriausiasis: „Mačiau, kad Jesės sūnus buvo atėjęs į Nobą pas Ahitubo sūnų Ahimelechą.+ 10 Tas dėl jo teiravosi Jehovos, aprūpino jį maistu ir netgi davė filistino Galijoto kalaviją.“+ 11 Karalius tuojau liepė iš Nobo iškviesti Ahitubo sūnų kunigą Ahimelechą ir visus kitus kunigus, priklausančius jo tėvo namams. Visi jie atėjo pas karalių.

12 „Paklausyk, Ahitubo sūnau!“ – tarė Saulius. „Klausau, mano viešpatie“, – atsiliepė tas. 13 „Kodėl su Jesės sūnumi prieš mane susimokei? – priekaištavo Saulius. – Kodėl davei jam duonos, kalaviją ir dėl jo teiravaisi Dievo? Jis yra tapęs mano priešu ir dabar iš pasalų manęs tyko!“ 14 Ahimelechas atsakė karaliui: „Kas iš karaliaus tarnų yra toks patikimas* kaip Dovydas?+ Juk jis karaliaus žentas,+ asmens sargybos viršininkas ir gerbiamas tavo namuose.+ 15 Argi aš pirmą sykį dėl jo teiravausi Dievo?+ To ir būti negali, kad eičiau prieš tave! Tegul karalius nekaltina savo tarno ir jo tėvo namų, nes tavo tarnas nieko apie tai nežinojo.“+ –

16 „Tu mirsi,+ Ahimelechai! Tu ir visi tavo tėvo namai,+ – tarė karalius 17 ir paliepė aplinkui stovintiems sargybiniams*: – Pulkite ir išžudykite Jehovos kunigus, nes jie remia Dovydą! Jie žinojo, kad jis bėglys, bet man nepranešė.“ Tačiau karaliaus vyrai nenorėjo kelti rankos prieš Jehovos kunigus. 18 Tada karalius kreipėsi į Doegą:+ „Nagi, tu pulk kunigus!“ Edomitas+ Doegas nedelsdamas puolė kunigus, ir tą dieną nuo jo rankos krito 85 vyrai, dėvintys lininį efodą.+ 19 Galiausiai kalaviju jis išžudė visą kunigų miestą Nobą:+ vyrus ir moteris, vaikus ir kūdikius, taip pat išgalabijo jaučius, asilus ir avis.

20 Tačiau vienam Ahitubo sūnaus Ahimelecho sūnui, vardu Abjataras,+ pavyko išsigelbėti. Jis paspruko ir atbėgo pas Dovydą. 21 Abjataras pranešė Dovydui: „Saulius išžudė Jehovos kunigus.“ 22 Dovydas tarė Abjatarui: „Kai tądien tenai pamačiau edomitą Doegą,+ iškart supratau, kad jis viską papasakos Sauliui. Tai aš kaltas dėl to, kad žuvo visi tavo tėvo namai*. 23 Pasilik su manimi ir nebijok. Tie, kas tyko tavo gyvybės, tyko ir manosios. Aš tave apsaugosiu.“+