Jeremijo
12 Teisus, Jehova,+ būtum, jei savo skundą tau pateikčiau,
jei dėl tavo sprendimų skųsčiausi.
Bet pasakyk, kodėl nedorėlių kelias sėkmingas?+
Kodėl klastūnai be rūpesčių gyvena?
2 Tu juos pasodinai, ir jie įsišaknijo,
užaugo ir subrandino vaisių.
Dažnai jų lūpos tave mini, bet jų mintyse* nėra tau vietos.+
Atskirk juos lyg pjautinas avis,
palik pjovimo dienai.
4 Ar ilgai dar kraštas nyks
ir žolė laukų turės vysti?+
Žvėrys ir paukščiai pražuvo
dėl jo gyventojų blogų darbų.
Jie sakė: „Jis nežino mūsų ateities.“
Jei tik ramiame krašte saugus jautiesi,
ką darysi būdamas Jordano tankynėse?
Jais tu nepasitikėk,
jei ir gražiai kalbėtų.
8 Jinai, manasis paveldas, – lyg liūtas miške,
prieš mane ji riaumoti pradėjo.
Todėl ėmiau jos nekęsti.
9 Mano paveldas – lyg margas paukštis plėšrūnas,
bet jį patį plėšrūs paukščiai iš visų pusių puola.+
Eikite šen, laukų žvėrys, rinkitės draugėn,
ateikite ir ėskite!+
Visas kraštas apleistas,
bet niekas to neima širdin.+
12 Nuvaikščiotais takais per dykumą naikintojai atėjo –
Jehovos kalavijas ryja žmones nuo vieno krašto iki kito,+
ramybės nebeturi niekas.
13 Jie sėjo kviečius, bet nupjovė dygiažoles,+
privargo, bet naudos jokios negavo.
Sugėdyti jie bus dėl savo derliaus,
mat Jehova pykčiu ant jų užsiliepsnojo.“
14 Štai ką Jehova sako nedoriems mano kaimynams – visiems puolantiems paveldą, kurį savo tautai Izraeliui daviau nuosavybėn:+ „Išrausiu juos iš krašto+ ir iš jų tarpo išrausiu Judo namus. 15 Bet kai išrausiu, vėl jų pasigailėsiu ir kiekvieną parvesiu į savo paveldą, į savo kraštą.
16 Jeigu jie iš tikro mokysis mano tautos kelių ir mano vardu prisieks sakydami: ‘Kaip gyvas Jehova!’ – taip, kaip mokė mano tautą prisiekti Baalui, – tada jie mano tautoje klestės. 17 O tautą, kuri klausyti nenorės, išrausiu. Išrausiu ir sunaikinsiu. Tai Jehovos žodis.“+