Jeremijo
30 Jehova perdavė Jeremijui tokią žinią: 2 „Taip sako Izraelio Dievas Jehova. Surašyk į knygą visa, ką tau kalbu. 3 Ateina dienos – tai Jehovos žodis, – kai surinksiu savo tautos, Izraelio ir Judo, tremtinius.+ Taip sako Jehova. Sugrąžinsiu juos į kraštą, kurį daviau jų protėviams, kad vėl jame gyventų.“+
4 Štai žodžiai, kuriuos Jehova pasakė Izraeliui ir Judui.
5 Jehova sako:
„Išgąstingus riksmus girdėjome.
Nėra ramybės*, vien tik baimė.
6 Nagi sakykite: ar gali vyras gimdyti?
Kodėl tad matau, kad visi vyrai
rankomis susiėmę strėnas tarsi gimdyvės?+
Kodėl jų veidai išbalę?
Tai nelaimės metas Jokūbui,
bet jis iš jos bus išgelbėtas.
8 Tą dieną – tai kareivijų Viešpaties Jehovos žodis – aš sulaužysiu jungą, uždėtą jiems ant sprando, sutraukysiu jų pančius. Niekada daugiau svetimieji jų nebepavergs. 9 Jie tarnaus savajam Dievui Jehovai ir savo karaliui Dovydui, kurį paskirsiu jiems valdyti.+
10 Todėl nebijok, mano tarne Jokūbai,
nenuogąstauk, Izraeli,+ – tai Jehovos žodis.
Aš tave išvaduosiu, parvesiu tave iš toli,
tavo palikuonius – iš nelaisvės krašto.+
Jokūbas sugrįš ir niekas nebedrums jam ramybės,
niekas nebegąsdins.+
11 Juk aš su tavimi, aš tave gelbėsiu – tai Jehovos žodis, –
o tautoms, po kurias tave išblaškiau, padarysiu galą.+
Tavęs aš nesunaikinsiu,+
tik nuosaikiai sudrausminsiu.
Nenubausto tavęs nepaliksiu.“+
13 Nėra kam tavęs užstoti,
tavo opa nepagis.
Nėra tau jokio vaisto.
14 Visi meilužiai tave užmiršo,+
tu jiems neberūpi.
Už tavo didelę kaltę, už gausybę nuodėmių+
aš smogiau tau tarsi priešas,+
baudžiau taip, kaip nubaustų žiauruolis.
15 Veltui aimanuoji dėl savo lūžių.
Tavo skausmo niekas nenumalšins!
Juk už tavo didelę kaltę, už gausybę nuodėmių+
šitaip tau padariau.
Tave plėšiantieji bus apiplėšti,
tavo niokotojai bus nuniokoti.+
17 Tu buvai atstumtoji,
tau davė vardą „Sionas, kuris niekam nerūpi“,+
bet aš sugrąžinsiu tau sveikatą ir žaizdas išgydysiu.+ Tai Jehovos žodis.“
18 Jehova taip sako:
„Štai aš einu suburti belaisvių iš Jokūbo palapinių.+
Jo buveinių pasigailėsiu.
Miestas bus atstatytas ant savo kalvos,+
tvirtovė stovės, kur stovėjo.
19 Tenai aidės padėkos giesmės ir linksmas klegesys.+
20 Jokūbo sūnūs klestės kaip kadaise,
jo bendruomenė bus tvirta mano akivaizdoje.+
Nubausiu visus jų engėjus.+
21 Jų vadas bus iš jų pačių,
jų valdovas kils iš jų tarpo.
Leisiu jam artintis prie manęs, ir jis ateis pas mane.
Antraip kas gi drįstų prie manęs artintis? Tai Jehovos žodis.
22 Jūs būsite mano tauta,+ ir aš būsiu jūsų Dievas.“+
23 Štai atkils Jehovos rūstybės audra,+
pražūtingas viesulas atūš nedorėliams ant galvų.
24 Jehovos liepsnojanti rūstybė nepaliaus,
kol neįvykdys jo širdies užmojų.+