Ozėjo
4 Klausykitės Jehovos žodžio, Izraelio žmonės,
nes krašto gyventojus Jehova traukia teisman:+
nėra krašte teisybės, nėra ištikimos meilės, niekas nenori Dievo pažinti.+
2 Melagingos priesaikos, apgaulė,+ žmogžudystės,+
vagystės ir svetimavimas+ įsigalėjo,
nuolat liejamas kraujas.+
3 Todėl kraštas sielvartaus,+
visi jo gyventojai iš silpnumo leips,
laukų žvėrys, padangių paukščiai
ir jūrų žuvys gaiš.
4 „Bet neverta nei barti, nei drausminti,+
nes tauta užsispyrusi – kaip kad tie, kurie priešgyniauja kunigui.+
5 Tu klupsi vidury dienos,
klups ir pranašas – klups, lyg būtų naktis.
Tavo motiną aš nutildysiu*.
6 Savo tautą nutildysiu*, nes manęs pažinti nenorėjo.
Mane pažinti tu atsisakei,+
todėl ir aš tavęs atsisakysiu – kunigu man netarnausi.
7 Kuo daugiau jų* radosi, tuo labiau žmonės man nusidėjo.+
Jų garbę paversiu gėda.*
8 Jie minta mano tautos nuodėme,
su goduliu laukia, kada žmogus nusikals.
9 Tautai nutiks tas pat, kas ir kunigui, –
visus pašauksiu atsiskaityti už tai, ką darė,
atmokėsiu žmonėms pagal jų darbus.+
12 Manieji žmonės medinių stabų klausinėja,
daro, ką lazda* jiems sako,
nes palaidumo dvasia juos į klystkelį veda
ir paleistuvaudami jie savo Dievą išduoda.
13 Ant kalnų viršūnių jie aukas aukoja,+
ant kalvų rūksta jų atnašų dūmai,
aukoja po ąžuolais, po stirakais, po kiekvienu dideliu medžiu,+
nes jų paūksmė maloni.
Todėl jūsų dukterys paleistuvauja
ir jūsų marčios svetimauja.
14 Aš nešauksiu jūsų dukterų atsiskaityti, kad paleistuvauja,
ir jūsų marčių – kad svetimauja.
Juk patys vyrai su paleistuvėmis paeina į šalį,
su šventaviečių sanguliautojomis aukas aukoja.
Tokia tauta – tauta be išmanymo+ – pražus.
16 Izraelis užsispyręs lyg užsispyrusi karvė.+
Argi dabar Jehova jį ganys kaip avinėlį plačioje ganykloje?
17 Efraimas prie stabų prijunko.+
Na ir tegu!
Jo valdovai* itin pamėgę begėdystę.+
19 Vėjas apsiaus jį savo sparnais ir nuneš,
tada jam bus gėda dėl savo aukų.“