Zacharijo

4 Taip sako Jehova, mano Dievas: ‘Ganyk pjauti pasmerktas avis.+ 5 Pirkėjai jas pjauna,+ bet lieka nenubausti. O jų pardavėjai+ sako: „Šlovė Jehovai, aš būsiu turtingas!“ Ganytojams jų negaila.+

6 Nė man daugiau nebus gaila krašto gyventojų, – tai Jehovos žodis. Kiekvieną atiduosiu jo artimui ir karaliui į rankas. Jie tryps kraštą, bet iš jų rankų aš nė vieno nevaduosiu.’“

7 Ir aš stojau ganyti pasmerktas pjauti avis+ – jūsų labui, kaimenės vargdieniai. Taigi paėmiau dvi lazdas: vieną pavadinau Malone, kitą – Vienybe+ ir pradėjau ganyti kaimenę. 8 Per vieną mėnesį pavariau tris ganytojus, nes jau nebeapsikenčiau, o ir jie manęs nekentė. 9 Paskui tariau: „Nebeganysiu jūsų. Jei kuri gaišta, tenugaišta, jei kuri žūva, tepražūva, o kurios liko, teryja viena kitą!“ 10 Tada paėmęs pirmąją lazdą, Malonę,+ sukapojau ją ir taip panaikinau sandorą, kurią buvau sudaręs su savo tauta. 11 Tą dieną ji buvo panaikinta, ir kaimenės vargdieniai, stebėdami mane, suprato, kad tai Jehovos žodis.

12 Aš pasakiau jiems: „Duokite man atlyginimą, jei norite. Jei ne – tai ne.“ Ir jie sumokėjo* man 30 sidabrinių.+

13 Bet Jehova man tarė: „Įmesk juos į iždinę – tą įspūdingą sumą, kuria jie mane įvertino.“+ Taigi paėmęs tuos 30 sidabrinių įmečiau į iždinę Jehovos Namuose.+

14 Tada sukapojau antrąją lazdą, Vienybę,+ ir taip nutraukiau brolystę tarp Judo ir Izraelio.+

15 Jehova man tarė: „O dabar pasiimk netikusio ganytojo+ reikmenis. 16 Štai aš leisiu krašte rastis ganytojui, kuris žūvančiomis avimis nesirūpins,+ jauniklių neieškos, sužeistųjų negydys+ ir sveikųjų nemaitins, tiktai ris riebiųjų mėsą+ ir plėš jų nagas.+

17 Vargas mano niekingam ganytojui,+ kuris apleido kaimenę!+

Kalavijas pakirs jo ranką, išdurs dešinę akį.