1 Samuelio

19 Galiausiai Saulius pareiškė savo sūnui Jehonatanui ir visiems tarnams, kad Dovydas turi mirti.+ 2 O Jehonatanas Dovydą labai mylėjo,+ todėl perspėjo: „Mano tėvas Saulius nori tave nužudyti. Tad rytoj rytą pasisaugok! Susirask saugią vietą ir tenai slėpkis. 3 Aš išeisiu į lauką, kur būsi pasislėpęs, atsistosiu šalia tėvo ir su juo apie tave pakalbėsiu. Jei ką sužinosiu, tau pasakysiu.“+

4 Jehonatanas apie Dovydą savo tėvui kalbėjo vien gera.+ „Tegul karalius savo tarnui Dovydui nenusideda. Juk tau jis niekuo nenusidėjo, – sakė Jehonatanas. – Visa, ką Dovydas darė, išėjo tau į gera. 5 Jis statė pavojun savo gyvybę, kovėsi su filistinu,+ ir Jehova tąsyk dovanojo Izraeliui didelę pergalę*. Tu pats tai matei ir džiaugeisi, tad kodėl turėtum Dovydą nužudyti? Jis to nenusipelnė. Praliedamas nekalto žmogaus kraują, padarytum nuodėmę.“+ 6 Saulius sutiko su tuo, ką Jehonatanas kalbėjo, ir prisiekė: „Kaip gyvas Jehova, jis nebus nužudytas.“ 7 Pasikvietęs Dovydą, Jehonatanas viską jam papasakojo, tada nuvedė jį pas Saulių, ir Dovydas tarnavo jam kaip anksčiau.+

8 Po kurio laiko vėl kilo karas. Dovydas išžygiavęs kovėsi su filistinais ir nemažai jų išguldė; filistinai bėgo nuo jo.

9 Sykį Saulius sėdėjo savo namuose, laikydamas rankoje ietį, ir jį vėl apėmė bloga dvasia nuo Jehovos.+ O Dovydas tuo metu skambino lyra.+ 10 Staiga Saulius sviedė ietį, norėdamas prismeigti Dovydą prie sienos, bet šis išsisuko, ir ietis įsmigo į sieną. Tąnakt Dovydas pabėgo ir išsigelbėjo. 11 Saulius siuntė vyrus prie Dovydo namų, kad jo tykotų ir ryte nužudytų.+ Bet žmona Mikalė perspėjo Dovydą: „Jei šiąnakt nepabėgsi, rytoj būsi nebegyvas.“ 12 Mikalė nedelsdama padėjo Dovydui nusileisti pro langą. Taip jis ištrūko ir pabėgo. 13 Paskui Mikalė paėmė ir paguldė į lovą šeimos dievuką*, galvūgalyje padėjo ožkų vilnos tinklelį, o patį dievuką užklojo drabužiu.

14 Saulius siuntė vyrus Dovydo atvesti, bet Mikalė pasakė: „Jis serga.“ 15 Tada Saulius dar sykį siuntė vyrus pas Dovydą. „Atneškit jį man su visa lova, – liepė jis. – Aš jį užmušiu.“+ 16 Įėję į namus vyrai žiūri – lovoje paguldytas dievukas, o galvūgalyje padėtas ožkų vilnos tinklelis. 17 Saulius užsipuolė Mikalę: „Kodėl mane apgavai?! Kodėl leidai mano priešui+ pabėgti?“ Mikalė teisinosi: „Jis pagrasino: ‘Padėk man pabėgti, kitaip tave nužudysiu!’“

18 Gelbėdamas savo gyvybę, Dovydas pabėgo pas Samuelį į Ramą.+ Jis papasakojo Samueliui, kaip Saulius su juo pasielgė. Tada jiedu nuėjo į Najotus ir pasiliko ten kurį laiką.+ 19 Sauliui buvo pranešta: „Dovydas yra Najotuose, Ramoje.“ 20 Tučtuojau Saulius siuntė savo vyrus Dovydo suimti. Bet kai tie pamatė vyresnius pranašus pranašaujančius ir Samuelį, jų vadovą, stovintį šalia, juos apėmė Dievo dvasia ir jie taip pat ėmė pranašauti*.

21 Tai sužinojęs Saulius tuojau pasiuntė kitus vyrus, bet ir šie ėmė pranašauti*. Tada Saulius siuntė dar kitus, jau trečią sykį, bet pranašauti* ėmė ir šitie. 22 Galiausiai į Ramą išsiruošė jis pats. Priėjęs didžiąją vandens talpyklą, esančią Sechuve, Saulius paklausė: „Kur yra Samuelis ir Dovydas?“ – „Jie Najotuose,+ Ramoje“, – išgirdo atsakymą. 23 Tad Saulius toliau traukė į Najotus, į Ramą. Beeinantį jį irgi apėmė Dievo dvasia, ir visą kelią iki Najotų, iki pat Ramos, jis pranašavo*. 24 Paskui Saulius, kaip ir anie vyrai, nusivilkęs drabužius pranašavo* Samuelio akivaizdoje. Visą tą dieną ir visą naktį jis išgulėjo nuogas*. Todėl yra sakoma: „Negi ir Saulius pranašas?“+