Izaijo

7 Judo karaliaus Uzijo sūnaus Jotamo sūnaus Ahazo+ valdymo dienomis Sirijos karalius Recinas ir Izraelio karalius Remalijo sūnus Pekachas+ atžygiavo kariauti su Jeruzale, tačiau užimti jos nepajėgė.+ 2 Dovydo namams buvo pranešta: „Sirija suvienijo jėgas su Efraimu.“

Tada Ahazo ir jo žmonių širdys ėmė drebėti kaip nuo vėjo dreba miško medžių lapai.

3 Jehova tarė Izaijui: „Keliauk su savo sūnumi Šear Jašubu*+ pasitikti Ahazo. Eik keliu, vedančiu į skalbėjų lauką, iki vietos, kur baigiasi aukštutinio tvenkinio vandentakis.+ 4 Sutikęs Ahazą sakyk: ‘Žiūrėk, kad neišsigąstum. Nebijok ir tavo širdis tenepabūgsta tų dviejų smilkstančių nuodėgulių – Sirijos karaliaus Recino ir Remalijo sūnaus – degančio įniršio.+ 5 Sirija su Efraimu ir Remalijo sūnumi susimokė prieš tave. Jie tarėsi: 6 „Eime prieš Judą, sudraskykime* jį, užkariaukime* ir paskirkime karaliumi Tabeelio sūnų.“+

10 Dar Ahazui Jehova kalbėjo: 11 „Prašyk Jehovą, savo Dievą, ženklo+ – kad jis pasirodytų ar kapo* gelmėse, ar dangaus aukštybėse.“ 12 Bet Ahazas atsakė: „Nei aš prašysiu, nei Jehovą mėginsiu.“

13 Tada Izaijas tarė: „Paklausykite, Dovydo namai. Argi jums negana bandyti žmonių kantrybę? Negi ir Dievo kantrybę bandysite?+ 14 Todėl Jehova pats duos jums ženklą. Štai mergina taps nėščia, ji pagimdys sūnų+ ir pavadins jį Emanueliu*.+ 15 Berniukas valgys sviestą ir medų, kol išmoks atmesti, kas bloga, ir pasirinkti, kas gera. 16 Mat, dar prieš berniukui išmokstant atmesti bloga ir pasirinkti gera, kraštas, valdomas dviejų karalių, kurių tu taip bijai, bus apleistas.+ 17 Tau, tavo tautai ir tavo tėvo namams Jehova siųs tokias sunkias dienas, kokių nėra buvę nuo tada, kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo.+ Jis atves prieš tave Asirijos karalių.+

18 Tada Jehova švilptelės musėms iš tolimų Nilo vandenų, tekančių Egipte, ir bitėms iš Asirijos krašto. 19 Jos sulėks ir aptūps tarpeklių šlaitus, uolų plyšius, dygiakrūmius ir girdyklas.

20 Iš krašto, kur teka Upė*, Jehova pasamdys skustuvą – Asirijos karalių+ – ir skus juo galvos ir kojų plaukus, nepaliks ir barzdos.

21 Tada iš bandos žmogui liks telyčia ir dvi avys. 22 Kadangi gaus daug pieno, jis valgys sviestą. Išlikusieji krašte valgys sviestą ir medų.

23 Tuomet tenai, kur augo tūkstantis vynmedžių, vertų tūkstančio sidabrinių, žels dygiakrūmiai ir piktžolės. 24 Vyrai nešiosis lanką ir strėlę, nes visas kraštas bus užžėlęs dygiakrūmiais ir piktžolėmis. 25 Ir neisi į kalnus, kuriuose kauptuku dirbdavai, nes bijosi dygiakrūmių ir piktžolių. Ten ganysis jaučiai ir žemę tryps avys.“